Anot Etinių farmacijos kompanijų asociacijos prezidento Gintauto Barcio, 2003-2006 m. visos papildomos finansinės „injekcijos“ į sveikatos apsaugos sistemą buvo panaudotos gydytojų atlyginimams kelti. „Tai reikėjo daryti. Tačiau jei pasižiūrėsime, kaip buvo finansuojamos sritys, kurios sudaro sveikatos paslaugos esmę, pamatysime liūdną vaizdą“, - teigė pašnekovas.
Pavyzdžiui, 2006 m. medikų atlyginimams buvo skirta 68,2 proc. visų įstaigos gaunamų pajamų, tuo tarpu vaistams, tvarsčiams, kraujo produktams – vos 7 proc. „Taigi paslaugų, kurių pokyčius pacientai pajustų tiesiogiai, finansavimas procentiškai netgi mažėja. Tai kelia nerimą, nes vartotojams paslaugos kokybė praktiškai nekinta. Todėl žmonių nepasitenkinimas medicina auga“, - įsitikinęs gydytojas.
Lėšų sveikatos apsaugai – 10-20 kartų mažiau nei ES
Tyrimo duomenimis, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal tai, kiek išlaidų sveikatinimo veiklai skiriama nuo BVP, Lietuva atsiduria sąrašo pabaigoje kartu su Lenkija, Slovėnija, Vengrija. Pavyzdžiui, Lietuvoje visuomeninių išlaidų sveikatinimo veiklai dydis vienam gyventojui – apie 700 litų, Lenkijoje – apie 820, Jungtinėje Karalystėje – apie 6400, Liuksemburge – 13 200 litų.
Pagal gyventojų mirtingumo tendencija Lietuva priskiriama prie pereinamojo laikotarpio šalių, kuriose mirtingumas dar labai įtakojamas bendro šalies išsivystymo lygio bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionalumo. „Liūdniausia, kad pas mus dažnai miršta darbingiausio amžiaus žmonės“, - teigė G. Barcys. Pagal 30-45 metų amžiaus žmonių mirtingumą ES senbuves Lietuva lenkia 330 proc., visas ES šalis – 283 proc., naująsias ES šalis – 205 proc.
1997 m. duomenimis, apie 37,5 proc. mirčių atvejai susiję su sveikatos apsaugos sistemos darbu. Pagal šį rodiklį, anot G. Barcio, taip pat velkamės ES uodegoje.
Pamirškime, kad gydymas nemokamas
Gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko teigimu, ši studija pagaliau paneigė mitą, kad lėšų sveikatos apsaugai kasmet skiriama vis daugiau. „Jei bus padidinti įstaigų biudžetai taip, kaip žadėta, gal ir užteks pinigų padengti visoms įstaigų reikmėms, tačiau daugiau pinigų niekam ir nebeliks. Bijau, kad teks grįžti prie praktikos, kurios pradėjome atsisakyti: jei pinigų trūksta, jie imami iš atlyginimų fondo. Arba liaukimės kalbėję, kad gydymas Lietuvoje nemokamas ir teikime tik tas paslaugas, kurioms pakanka lėšų“, - piktinosi medikas.
„Kai tik prasidėjo finansavimas iš ligonių kasų, įstaigoms buvo nelengva – trūko lėšų, vėluodavo atsiskaitymai, negalėdavome teikti paslaugų, kurių laukė ligoniai. Tačiau nuo 2002 m. padėtis po truputį pradėjo stabilizuotis. Atsirado galimybė restruktūrizuotis, pagerėjo paslaugų prieinamumas. Deja, įgautas pagreitis bus prarastas, jei šiemet sveikatos apsaugai bus skirta tiek lėšų, kiek planuojama“, - įsitikinęs Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas prof. Stasys Gendvilis.
Ateinančių metų biudžete sveikatos apsaugai planuojama skirti 657 mln. litų daugiau nei pernai. Anot mediko, vien apie 500 mln. litų „suvalgys“ medikų atlyginimai. „Taigi sistema ne tik toliau liks ligota, bet gali ir visai nukraujuoti, - ironizavo pašnekovas. – Paslaugų įkainiai nekeisti nuo 1998 m., nors išlaidos už komunalines paslaugas per šį laiką išaugo šimtu procentų. Tad apie kokią paslaugų kokybę galima kalbėti?“
Anot mediko, norint užtikrinti normalią sveikatos apsaugą, jai reikėtų skirti net 1,47 mlrd. litų daugiau nei pernai. Beje, tokius medikų poreikius vasarą pripažino ir premjeras Gediminas Kirkilas, tačiau šis jo pritarimas dabartiniame kitų metų šalies biudžeto projekte neatsispindi.
Kaip atsikratyti iliuzijų
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas sutiko, kad dabartinis finansavimas dengia tik 40 proc. poreikių.
„Vis dėlto reikia pripažinti, kad yra ir gerų dalykų. Tačiau lygindami su ES, matome, žinome, kitokį vaizdą. Labai svarbu suvokti, kad mūsų lūkesčiai gali būti patenkinti tik tiek, kiek sveikatos apsaugai skiriame lėšų. Jei norime per keletą metų pasivyti ES, finansavimą turėtume didinti ne procentais, o dešimtimis kartų. Gal tai ir nėra realu. Juolab kad sveikatos apsaugos sistema – išskirtinė. Pavyzdžiui, pagerėja diagnostika, atsiranda daugiau sergančiųjų, kuriems gydyti reikia daugiau pinigų. Susidaro užburtas ratas“, - teigė valdininkas.
Anot H. Baubino, labai svarbu suvokti, ko galima tikėtis iš apsaugos sistemos kitais metais, turint tuos pinigus kurie skiriami. Tuomet ir iliuzijų bus mažiau.
