Gailestis nepadeda
Nejaugi ši mįslinga liga taip sparčiai plinta, kad ja suserga vis daugiau žinomų žmonių? Kiekvienas suskaičiuotume daugybę pažįstamų, kuriuos be gailesčio užklupo vėžys.
O gal viešumas, kai vis daugiau žmonių drįsta prisipažinti, kad serga vėžiu, gąsdina?
Juk dar palyginti neseniai susirgusieji onkologine liga apsigaubdavo tylos šydu. „Nenoriu, kad į mane žiūrėtų kaip į mirtininkę, man nereikia užuojautos, kad nuo vaistų nuslinko plaukai. Palyginti su gyvenimu, tai yra smulkmena ir tik nepatyrusieji šios ligos gniaužtų vieną plauką vertina labiau už vieną gyvenimo dieną“, - su širdgėla guodėsi 44-erių metų moteris. Sirgdama vėžiu ji jautusi aplinkinių baimę būti šalia ir tylų džiugesį, kad serga ji, o ne jie.
Tačiau daugiau sergančiųjų vėžiu prabyla apie savo ligą, nes ši negalia - tokia pati kaip ir širdies, kraujagyslių ar kitos ligos. Prabyla dar ir todėl, kad medicinai tobulėjant vis daugiau ligonių nuo šios ligos pasveiksta ir gyvena visavertį gyvenimą.
Apie šią mitais apaugusią ligą „Kauno diena“ kalbėjosi su mokslo naujienas, medicinos praktikos laimėjimus žinančia ir ligonių psichologiją išmanančia gydytoja onkologe, Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadove profesore Elona Juozaityte.
Navikas – lyg vampyras
- Vėžys – tai liga, kurios užkluptus žmones dar neseniai mintyse iškart palaidodavome. Susirgusiesiems medikų pasakyta diagnozė smogdavo peiliu per širdį. Kodėl taip bijoma šios ligos, kaip ji vystosi?
- Tai lėtinė liga, kai normalios žmogaus organizmo ląstelės pradeda be perstojo dalytis. Jų gaminasi daug daugiau nei žūva. Susidaręs piktybinio naviko židinys nuolat plečiasi organe, kuriame yra kilęs, šį perauga, skverbiasi į gretimus audinius bei organus.
Navikas savo mitybai išskiria medžiagas, kurios į jo židinį įtraukia organizmo kraujagysles. Vėžio ląstelės limfagyslėmis teka į sritinius limfmazgius, kuriuose prigyja ir taip atsiranda metastazės limfmazgiuose.
Piktybinio naviko ląstelės taip pat gali pakliūti į kraują. Kraujo tėkmė jas gali nuplukdyti į bet kurį organą - plaučius, kepenis, kaulus, smegenis ir kitus. Ten nukeliavusios naviko ląstelės prisitvirtina prie kraujagyslių sienelių, prigyja ir pradeda nesustodamos daugintis. Taip atsiranda piktybinio naviko metastazės.
Tačiau ne kiekviena piktybinė liga sugeba metastazuoti. Tai priklauso nuo naviko biologijos. Kartais auglys būna dar nedidelis, o metastazės išplitusios labai toli. Būna ir atvirkščiai: lokaliai vėžys išplitęs, o metastazių neaptinkama.
Kai kurie galvos smegenų navikai, smulkių ląstelių plaučių vėžys ar kiti augliai auga taip greitai, kad nepagydomų pacientų gyvenimo trukmė matuojama mėnesiais. Kai kurie kiti navikai auga lėčiau. Vyrams priešinės liaukos vėžys dažnai auga dešimtmečiais.
- Atrodo, kad prieš šimtą metų niekas vėžiu nesirgo. Kada jis atsirado ir kodėl dabar taip sparčiai plinta?
- Vėžys yra tokia pat sena liga kaip ir žmonija. Gilioje priešistorėje gyvenusių žmonių kaulai aptinkami su defektais, kurie susiformavo dėl vėžio metastazių.
Pastaraisiais dešimtmečiais vėžiu suserga vis daugiau žmonių. Lietuvoje, kaip ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, sergamumas piktybiniais navikais per pastaruosius 20 metų išaugo beveik perpus. Yra nustatyta, kad tai - ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės pasekmė. Kai kuriose Europos šalyse žmonių gyvenimo trukmė kasmet padidėja 3-4 mėnesiais.
Afrikos šalyse sergamumas vėžiu yra labai mažas. Šiuolaikinės diagnostikos technologijos daro įtaką, kad vėžys būtų nustatytas dažniau ir anksčiau. Todėl šalyse, kuriose gerai išvystyta medicina, pastebima sergamumo vėžiu didėjimo tendencija ir tai yra ne blogos, o atvirkščiai, geros medicinos pasekmė.
- Medicinos, kuri išgydo?
- Turtingose Europos šalyse, nepaisant sergamumo vėžiu didėjimo, mirtingumas nuo šios ligos nedidėja taip sparčiai ar išlieka toks pat.
Deja, Lietuva tuo pasidžiaugti negali. Taip yra pirmiausia dėl to, kad gyventojų sveikatos atrankinės patikros programos pradėtos vykdyti tik dabar. Anksti diagnozavus vėžį, įmanoma nugalėti šią ligą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad dėl gimdos kaklelio ikivėžinių ligų moterį pradėjus tikrinti nuo 18 metų ar nuo jos lytinio gyvenimo pradžios iki 65 metų, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėja 91 procentu.
Vadinasi, jei be patikros būtų susirgusios šimtas moterų, tai dirbant pagal šią programą susirgs tik devynios. Aptikti kitų organų ikivėžines ligas yra sunkiau.
Deja, įveikti toli pažengusios ligos neįmanoma, todėl medikai stengiasi bent jau yra prailginti susirgusių pacientų gyvenimo trukmę ir užtikrinti jo kokybę.
Pavėluota navikų diagnostika – tai viena iš priežasčių, dėl kurios išlieka skirtumai mirtingumo nuo vėžio rodikliuose tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių. Finansavimas sveikatos apsaugai Lietuvoje kasmet didėja, tačiau yra kone dešimt kartų mažesnis nei Vakarų Europoje.
Lietuvoje yra įdėta daug pastangų, kad vėžys būtų anksčiau diagnozuojamas, kad gerėtų jo gydymas. Vėžio gydymo protokolai mažai skiriasi nuo turtingų šalių. Atsirado šiuolaikiška spindulinio gydymo technika, įdiegta daug naujų modernių gydymo metodų.
- Tad mums, Lietuvos gyventojams, belieka saugotis šios ligos. Kaip jos išvengti?
- Navikai neatsiranda staiga iš sveikų ląstelių. Iš pradžių, pakitus normalioms ląstelėms, atsiranda ikivėžinė liga, iš kurios, bėgant laikui, išsivysto vėžys. Ikinavikinės ligos - tai jau pakitusios organizmo ląstelės, kurios dar nesugeba skverbtis į aplinkinius audinius bei metastazuoti.
Ilgą laiką buvo manoma, kad normalios ląstelės pakinta gavusios stimulą iš išorės. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau atsiranda duomenų, kad dėl ląstelės supiktybėjimo kalti žmogaus genai, o išoriniai veiksniai gali tik paskatinti šį procesą. Ląstelėje vienu metu vyksta dešimtys tūkstančių cheminių reakcijų, tad nustatyti, kokios iš šių reakcijų susijusios su vėžio atsiradimu, šiandien dar neįmanoma.
Pasaulyje sparčiai vystosi genetikos mokslas. Jau iššifruotas žmogaus genomas. Tikimasi, kad ateityje bus nustatyta ir vėžio prigimtis. Kol kas žinomi tik kai kurie vėžio atsiradimą galintys skatinti veiksniai: rūkymas, kancerogeninės medžiagos, žmogaus papilomos bei hepatito B virusai ir kiti.
Nėra jokių įrodymų ir logiško paaiškinimo, kad gazuoti saldieji gaivieji gėrimai ar bulvių traškučiai gali sukelti vėžį. Nesveika mityba, kai valgoma daug riebaus maisto, o mažai daržovių, gali sukelti storosios žarnos vėžį. Šiuo atveju vėžį sukelia ne pats riebus maistas, o žmogaus tulžies skilimo produktai.
Valgant riebiai, nevartojant daržovių, maistas su tulžimi lėčiau slenka žarnynu, todėl per tą laiką tulžis suskyla į kancerogenus - vėžį sukeliančias medžiagas, kurios ilgą laiką kontaktuodamos su žarnyno gleivine gali sukelti vėžį. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad nuolat riebų ir neskaidulingą maistą valgantys žmonės storosios žarnos vėžiu serga dažniau nei valgantieji mažiau riebų maistą ir mėgstantieji daržoves.
- Ar dar tenka nuo onkologinio ligonio slėpti diagnozę?
- Įstatymai įpareigoja informuoti kiekvieną pacientą apie ligos diagnozę, gydymą, komplikacijas ir tikimybę išgyti. Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo, kartu įveikiant užgulusias nesėkmes – tai vienas iš gydymo sėkmės garantų.
Ligoniai, kurie gerai suvokia savo ligą ir gydymą, psichologiškai jaučiasi geriau nei tie, kurie to nenori žinoti ir gyvena apimti baimės. Sužinoję vėžio diagnozę, pacientai dažnai tai suvokia kaip mirties nuosprendį, todėl ligos gydymo pradžioje labai svarbi artimųjų pagalba, jų moralinė parama ir skatinimas nepasiduoti ligai.
Praėjusieji neišvengiamą nerimo ir baimės atkarpą, su artimųjų pagalba nusiteikę įveikti vėžį, nugalėti gydymo pašalinius reiškinius iš tiesų gali laimėti karą su juo ir laimingai gyventi.
Mokslininkai žadina viltį
Mokslininkai teigia, kad per artimiausius dvejus metus onkologinius ligonius bus galima išgydyti vadinamųjų imunocitų, kurie būtų paimti iš kitų žmonių, injekcijomis.
Kaip teigia Didžiosios Britanijos dienraštis „The Telegraph“, JAV mokslininkams pasisekė pasistūmėti į priekį sprendžiant šią problemą pasitelkus iš donorų paimtas auglį naikinančias ląsteles.
Wake Forest universiteto JAV Medicinos mokyklos profesoriaus Zheng Cui atlikti laboratoriniai eksperimentai patvirtino, kad vienų žmonių imunocitai – už imuninę organizmo reakciją atsakingos ląstelės – gali būti beveik penkiasdešimt kartų stipresnės kovojant su vėžiu nei kitų. Profesorius Z.Cui anksčiau buvo įrodęs, kad vėžio nepažeidžiamos pelių ląstelės gali būti naudojamos gydant kitų pelių auglius.
Pasak dienraščio, šis tyrimas suteikia galimybę naudoti vėžiui atsparios imuninės sistemos ląsteles – iš donorų paimtus vadinamuosius granulocitus, kurie padėtų daug kartų sustiprinti paciento organizmą ir galiausiai jį išgydytų.
Sergamumas ir mirštamumas nuo vėžio
Sergamumas. Kasmet pasaulyje 11 milijonų žmonių diagnozuojamas vėžys. Manoma, kad mirštamumas nuo vėžio Europoje 2015 metais padidės dar 11 procentų, lyginant su 2000 metais. Prognozuojama, kad vėžiu susirgs kas trečias Europos gyventojas. Vėžys sudaro 17 proc. visų sunkiai pagydomų ligų, tačiau medicininė priežiūra reikalinga tik 7 proc. sergančiųjų.
Mirtingumas. Kasmet nuo vėžio miršta 7 milijonai pasaulio gyventojų, Europoje - 1,7 milijono. Išsivysčiusiose šalyse vėžys užima antrą vietą pagal mirštamumą, tai sudaro penktadalį visų mirčių.
Prognozės. Manoma, kad 2020 metais sergančiųjų vėžiu skaičius padidės iki 16 milijonų.
Viltys. Jungtinės Karalystės vėžio mokslinių tyrimų centras tikisi laiku diagnozavus vėžį 5 metais prailginti išgyvenamumą dviem trečdaliams sergančiųjų. Per pastaruosius 20 metų sergančiųjų vėžiu išgyvenamumas gerokai išaugo.
Sąlygos. 2000 ir 2002 metais Europoje ir JAV sirgusių vėžiu ligonių išgyvenamumo tyrimai parodė, kad išgyvenamumas padidėjo nepriklausomai nuo vėžio tipo ir lokalizacijos. Dėl naujų vaistų mirštamumas sumažėjo nuo 11 iki 16 proc. Penkerius metus gyvena JAV - 66,3 proc. vyrų ir 62,9 proc. moterų. Europoje - 47,3 proc. vyrų ir 55,8 proc. moterų.
Prognozės. Šiandien daugiau nei pusė visų vėžiu sergančių pacientų gali tikėtis išgyventi daugiau nei 10 metų. 1970 metais tokią galimybę turėjo tik ketvirtadalis ligonių.
Perspektyvos. Laiku diagnozavus ir adekvačiai gydant, galima išgydyti trečdalį visų vėžiu sergančių ligonių. Jeigu visos Europos šalys pasiektų vidutinį Norvegijos, Švedijos ir Suomijos išgyvenamumo lygį, mirštamumas nuo vėžio, praėjus 5 metams po diagnozės nustatymo, sumažėtų apie 12 proc. (150 tūkst. sergančiųjų).
Šaltinis: EUROCARE-4 projekto ir Karolinskos ligoninės (Švedija) pranešimo duomenys
