Kaip DELFI teigė Lietuvos geologijos tarnybos Geocheminio poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė, pagal švino kiekio paviršiniame ir gilesniame dirvožemio sluoksniuose blogiau už Lietuvą Europos Sąjungoje (ES) atrodo tik Vokietija.
„Viršutinis mūsų dirvožemių sluoksnis net 1,5 karto labiau praturtintas švinu nei gilesnis. Ir šio toksiško metalo yra ne tik pakelėse, kaip paprastai manoma. Benzinas – tik vienas švino šaltinių. Sovietmečiu buvo naudojamos trąšos, kurių sudėtimi anais laikais niekas pernelyg nesidomėjo. Nors sovietinė pramonė, ačiū dievui, žlugo, švinas dirvožemyje liko“, - teigė vienintelė dirvožemių ekspertė Lietuvoje.
Kaip bebūtų keista, dar vienas švino šaltinis – krituliai. V. Gregorauskienės teigimu, švinu ypač praturtinti Vakarų Lietuvos dirvožemiai, kadangi pas mus vyrauja pietryčių vėjai, atnešantys į Lietuvą Vakarų industrijos teršalus.
Anot pašnekovės, Lietuvoje yra labai daug numelioruotų dirvožemių, o durpės – ideali terpė sunkiesiems metalams. Tyrimai rodo, kad durpių viršutiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų randama net 60 kartų daugiau nei gilesniuose sluoksniuose. Be to, sunkiuosius metalus dirvožemyje sulaiko ir organinės trąšos. Tad kuo daugiau tręšiame žemę, tuo geresnes sąlygas sudarome kauptis joje švinui.
Vieningų ES normų, kokia švino koncentracija dirvožemyje leistina, nėra. Šia problema ES susirūpinta tik neseniai, tad pirmieji teisės aktai, anot V. Gregorauskienės, gali pasirodyti tik apie 2009 m.
„Kritinės ribos dar nesame pasiekę, tačiau dėl savo dirvožemio ypatybių mums ir negalima užsiteršti. Kadangi mūsų dirvožemiai yra labai purūs, anksčiau ar vėliau švinas nukeliaus į paviršinius vandenis, vėliau – į gruntinius, galiausiai – į požeminius. Tačiau Lietuvoje jokių dirvožemio sudėties modeliavimo tyrimų nėra. Tam lėšos neskiriamos“, - nerimavo pašnekovė.
Švino šaltinis – porceliano indai
Tuo tarpu Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas įsitikinęs, kad švino problemos Lietuvoje nėra. „Gal dirvožemyje dar galime rasti kai kur švino, tačiau lietuviškuose maisto produktuose jo nebėra – bent jau jo normos neviršijamos. Anksčiau jos būdavo gerokai viršijamos. Nuo paskutinių sovietmečio metų, kai benzino gamybai uždrausta naudoti šviną, jo kiekiai maiste pradėjo dramatiškai mažėti – kas kiekvienus penkis metus švino kiekis sumažėdavo dvigubai“, - tikino pašnekovas.
Anot A. Kranausko, švino problema sėkmingai išspręsta ir ES. Buvo nustatyti vos keli atvejai, kai maiste rasta švino. Tai buvo mangai iš Pakistano, saldainiai iš Brazilijos, ženšenio šaknies milteliai iš Italijos, moliuskai.
Anksčiau didžiausi švino kiekiai būdavo nustatomi kiaulių kepenyse, vištienoje, kiaušiniuose, miežių kruopose.
Bene daugiausiai problemų, anot pašnekovo, šiuo metu kelia ne maistas, bet indai. „Jei porcelianiniai indai glazūruojami pigia glazūra, joje gali būti švino. Buvo sulaikyta indų siunta iš Olandijos dėl lėkščių dekoravimo spalvotomis glazūromis su švinu. Vis dar tokios glazūros naudojamos Indijoje, Kinijoje. Paprastai siuntos iš šių šalių tikrinamos, tačiau vis tiek nemažai jų patenka į ES rinką“, - teigė A. Kranauskas.
Pasekmės sveikatai
Anot Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjo Raimundo Purvanecko, ūmių apsinuodijimų švinu būna retai. Tačiau ne ką mažiau pavojingos ir mažos, bet ilgus metus gaunamos švino dozės. Mat šis metalas turi savybę žmogaus organizme kauptis. „Tyrimai diagnozei nustatyti nėra sudėtingi, tačiau susigalvoti juos atlikti nėra paprasta. Pasitaiko, kad žmogus nuo visokių ligų gydomas antibiotikais, o paaiškėja, kad jo organizme yra švino“, - teigė medikas.
Švinas labiausiai veikia žmogaus nervų ir virškinimo sistemas. Apsinuodijimo simptomai – labai panašūs į kitas ligas: nuovargis, nemiga, nerimas, nemalonūs pojūčiai virškinimo sistemoje.
Taip pat pasaulyje jau seniai kalbama apie tai, kad švino perteklius organizme neigiamai veikia vaikų psichinę sveikatą – sulėtėja jų vystymasis, mažėja pasiekimai moksle, atsiranda elgesio sutrikimų.
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro klinikinis toksikologas Robertas Badaras taip pat patvirtino, kad užterštumo švinu problema pasaulyje egzistuoja, nors kartais gal ir per daug eskaluojama.
„Vis dėlto švino Lietuvoje yra daug. Todėl kai gydytojas neranda jokių kitų priežasčių, dėl ko sutriko paciento sveikata, jis turi ieškoti švino“, - teigė pašnekovas.
Išvalyti iš organizmo šviną nėra paprasta. Į pagalbą tenka pasitelkti preparatus, kurie, anot mediko, ne mažiau pavojingi už patį šviną.
