Į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę vien tik iš sostinės ir Vilniaus rajono per metus pakliūna apie 700-800 avarijų aukų. Dviem trečdaliams iš jų prireikia stacionarios pagalbos.

„Štai vakar iš autoįvykių su daugybinėmis traumomis pristatyti devyni žmonės. Iš jų šeši paguldyti į ligoninę, vienas jau mirė. Savaitgalį būna apie dvidešimt avarijų aukų“, - teigė ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas Michailas Bravermanas.

Anot mediko, sunkiausios traumos būna nakties metu ir vakare.

„Vakare automobilių kelyje nėra daug, todėl žmonės atsipalaiduoja ir padidina greitį. Ir staiga iššoka iš šono koks nors vaikinas, norintis pasipuikuoti mašinos galingumu. Nemažai rimtų traumų būna ir rytais, kai žmonės skuba į darbą ir, užuot susitelkę ties vairavimu, mąsto apie būsimus dienos darbus. Be to, rytais organizmas dar neatsibudęs, todėl reikia žinoti, kad reakcija būna sulėtėjusi“, - teigė M. Bravermanas.

Medikas įspėja ir tuos, kurie mano kad vakare iš gertas alkoholis ryte bus išgaravęs. Pasak pašnekovo, alkoholio poveikis žmogaus mąstymui, reakcijai ir orientacijai išgaruoja tik po paros.

Skirtingų kartų konfliktas

Sudėtingesnes traumas, M. Bravermano teigimu, dažniau patiria jauni žmonės. „Kasdien man tenka matyti 20-25 metų jaunuolius. Paprastai tai žmonės, kurie sėdėjo už vairo. Tuo tarpu tarp pėsčiųjų dažniau nukenčia pagyvenę žmonės“, - įsitikinęs gydytojas.

Beje, pašnekovui tenka susidurti su dar viena eismo įvykių aukų kategorija. Tai pagyvenę, drausmingi, eismo taisyklių nepažeidinėjantys vairuotojai.

„Neretai pagyvenę, prastesnę reakciją turintys žmonės tampa agresyviai vairuojančiu jaunesnių eismo dalyvių aukomis. Jauni žmonės mėgsta greitį, pasitiki savo reakcija ir to paties tikisi iš kitų eismo dalyvių. Tačiau kelyje būna visokių vairuotojų – kai kurie jų tokios reakcijos neturi. Tuo tarpu jaunuolis, darydamas rizikingą manevrą, tikisi, kad kitas eismo dalyvis bus toks pat greitas, kaip ir jis. Kai viltys nepasiteisina, įvyksta avarija“, - savitą požiūrį į avarijų priežastis dėstė M. Bravermanas.

Pagal traumų pobūdį vyrauja kaulų ir stuburo slankstelių lūžiai, antroje vietoje – galvos traumos, trečioje, kai smūgis būna ypač stiprus, pilvo organų pažeidimai. Dažniausiai ligoninėje tokiems pacientams tenka praleisti ne vieną mėnesį.

„Avarijos metu dažnai būna atviri kaulų lūžiai. Kadangi tikėtis sterilios aplinkos tokiomis sąlygomis negalima, žaizdos dažnai supūliuoja. Tenka išrašyti ne vieną antibiotikų kursą, operuoti. Dar ilgiau žmonės užsibūna su galvos traumomis. Jauni žmonės komos būsenoje pas mus guli savaites ar net mėnesius. Vėliau dar mažiausiai pusmetį ar metus jie lieka nedarbingi“, - apgailestavo pašnekovas.

Vien pirminė tokių pacientų apžiūra valstybei kainuoja apie 300 Lt. Prireikus operacijos, išlaidos gydymui skaičiuojamos tūkstančiais.

Tačiau dar labiau nukenčia patys pacientai. Dažnos traumų pasekmės – galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai, intelektinių sugebėjimų ar darbingumo praradimas, paralyžius, invalidumas iki gyvos galvos ir pats blogiausias variantas – mirtis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją