Jei tikėsime kai kuriais gamintojais, tai „vaikiškas“ dešreles mažyliai, pasirodo, gali valgyti dar užsigerdami motinos pienu – vos prasikalus pirmiesiems dantims. Esą jie jau pajėgūs tokias dešreles sukramtyti.
Vartotojai viliojami itin lengvai paruošiamais „produktais vaikams”, kuriuos užtenka vos keletą minučių pavirti, o paštetus tiesiog užtepti ant riekelės duonos ar batono.
Tačiau mitybos specialistai vienbalsiai teigia, kad greitai paruošiami pusgaminiai nėra vertingas maistas. Tokių produktų gamybai naudojama mažai kokybiškos liesos mėsos ir daug įvairiausių papildų, riebių žaliavų, konservantų, stabilizatorių, emulsiklių.
Sudėtyje – daugiau papildų
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė įsitikinusi, kad tokios kategorijos produktų kaip „maistas vaikams“ prekybos centruose iš viso neturėtų būti.
„Visi specialiai vaikams pagaminti produktai parduodami specializuotose, vaikams skirtose, parduotuvėse ar bent jau jų skyriuose. Kūdikių ir mažų vaikų maisto ruošimui taikomi itin griežti reikalavimai“, – sakė gydytoja dietologė.
Anot jos, maisto produktų, parduodamų prekybos centruose, ženklinimas etiketėmis ir pavadinimais „maistas vaikams“ – grynai gamintojų reklaminis triukas. „Teko domėtis tokių „vaikiškų“ produktų sudėtimi – ji beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų pusgaminių ir gaminių suaugusiems. Vaikams skirtame maiste nėra nieko neįprasto, kas nebūtų naudojama kitų kasdienių produktų gamybai“, – tikino E.Gavelienė.
Tiesiog tokių gaminių „vaikams“ sudėtyje paprastai būna sumažintas druskos kiekis. Tačiau jis kompensuojamas kitais priedais – skonio stiprikliais, įvairiais prieskoniais, kurie vaikams visiškai nėra reikalingi.
Pasigenda natūralaus maisto
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas buvo dar kategoriškesnis. Jis primygtinai nerekomenduoja pirkti ir duoti gerti vaikams daržovių bei vaisių sulčių iš pakelių, jau nekalbant apie gazuotus vaisvandenius.
„Jau ir taip mūsų vaikai vartoja daug įvairiais chemikalais prikimšto maisto. Tad kam juos daryti dar didesniais ligoniais? Vaikų organizmas greitai prisitaiko prie cheminių medžiagų. Ir jei toks vaikelis vasarą suvalgo natūralią uogą, pauosto gėlę, jo organizmą ištinka alergija – šis ima priešintis svetimkūniui“, – samprotavo mitybos ekspertas.
V.Sakas įsitikinęs, kad jau ir Lietuvoje beveik neliko natūralios duonos, mėsos ar pieno produktų. „Mes jų nebeturime – viskas, kas parduodama prekybos centruose – surogatas“, – tikino V.Sakas.
Be priedų ir pakaitalų
Bendrovės „Nematekas“, gaminančios pieniškas dešreles, pavadintas „Jokių E“ ir „Mažylių“, vyriausiasis technologas Remigijus Žiaukas patikino, kad vaikams skirtuose gaminiuose nenaudojama jokių priedų ir mėsos pakaitalų. „Suaugusiems skirtuose mėsos gaminiuose neretai yra krakmolo, sojos, nitritų, fosfatų, emulsiklių, dažiklių. Specialiai vaikams skirtose dešrelėse viso to nerasite“, – tikino R.Žiaukas.
Pasak jo, tokių pieniškų dešrelių sukūrimas – revoliucija maisto pramonėje. „Pavyzdžiui, „Mažylių“ dešrelės skirtos vaikams nuo trejų metų ir yra vienintelės Lietuvoje dešrelės su joduotąja druska. Jose yra tik du priedai – vitaminas C ir natrio nitritas, kurį, gamindamos dešras, naudojo ir mūsų močiutės“, – tvirtino R.Žiaukas. Anot jo, šių produktų galiojimo laikas pakankamai trumpas – septynios paros, tuo tarpu kitas pieniškas dešreles šaldytuve galima laikyti iki 20-ties parų.
