Kai simptomai jau pasireiškia, padėti žmogui dažniausiai būna vėlu. Kepenų uždegimas negrįžtamai pažeidžia kepenis arba išsivysto kepenų vėžys. Skirtingai nuo kitų hepatito rūšių, nuo šios ligos negalima apsisaugoti skiepais.
Pasaulyje hepatitu C užsikrėtę apie 200 mln. arba 3 proc. žmonių. Kasmet nustatomi 3-4 mln. naujų šios ligos atvejų. Lietuvoje kasmet naujų ligos atvejų skaičius didėja 15 proc.
Dažniausiai hepatitu C užsikrečiama per kraują. Todėl vyrauja nuostata, kad tai narkomanų ir asocialių asmenų liga. Medikai šį mitą kategoriškai neigia.
Anot jų, apie 80 proc. pacientų kadaise buvo perpiltas kraujas. Mat iki 1993 m. donorai nebūdavo tikrinami dėl hepatito C.
Vaistai pasibaigė
VU hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo prof. Jono Valantino teigimu, nuo 2002 m. pasaulyje pradėtas taikyti revoliucinis, tačiau labai brangus šios ligos gydymo būdas pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu. 48 savaičių kursas kainuoja apie 58 tūkst. litų, tačiau jo efektyvumas, lyginant su ankstesniais vaistais, padidėja 20-40 proc.
2005 m. šie vaistai pasiekė ir Lietuvą. Tačiau pernai už 5,5 mln. litų centralizuotai užpirktų preparatų užteko mažiau nei 200 ligonių.
Tuo tarpu diagnozuota apie 800 naujų ligos atvejų. Taigi likusiems beliko tikėtis farmacinių kompanijų labdaros, bandyti juos įsigyti patiems, laukti gydymo ilgoje eilėje.
Rugpjūčio mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo taryba nusprendė įtraukti šiuos vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, užuot pirkus centralizuotai. Tai būtų patogiau ir medikams, ir pacientams. Mat šie galėtų rinktis preparatą, kurį geriau toleruoja, o ne tą, kuris užpirktas.
Bėda ta, kad kompensuoti planuojama vos 80 proc. vaisto kainos. Taigi toks gydymas pacientui kainuos per 11 tūkst. litų.
Kol valdininkai tvarko formalumus, centralizuotai pirkti vaistai jau baigiasi ir skiriami tik gydomiems pacientams, o ką tik sužinojusiems diagnozę teks palaukti.
Trūksta ir patikimų reagentų, kurių dėka hepatitas C diagnozuojamas bei sekamas gydymo efektyvumas. Gydymo įstaigose jau keletą mėnesių saugomas pacientų kraujas. Beje, šis tyrimas taip pat nepigus – jis kainuoja apie 300 litų.
Nors teoriškai valstybė turėtų jį kompensuoti, jau pusmetis, kaip pacientai už jį moka patys, o negalintys už jį susimokėti taip ir lieka nežinioje.
Gydymo metodika kvepia viduramžiais
Beje, Lietuvoje taikoma 2005 m. patvirtinta gydymo metodika, pagal kurią moderniais vaistais leidžiama gydyti tik vieną iš trijų hepatito C tipų. Kitų gydymui pirmiausia reikia išbandyti paprastą interferoną, kuris, anot medikų, dažniausiai būna neveiksmingas, ir tik tuomet skirti modernius vaistus. Todėl gydytojai baiminasi, kad net ir įtraukus šiuos preparatus į kompensuojamų vaistų sąrašą, pacientams iš to bus mažai naudos. Mat medikai jų skirti negalės.
„Paprastai ligonių kasos su gydymo įstaigomis sudaro sutartis sumoms, kurios yra neadekvačios ligonių srautui. Todėl gydytojas, kuris išrašo daug receptų kompensuojamiems brangiems vaistams, tampa savotišku administracijos priešu. Mat ligonių kasos kas mėnesį atsiunčia raštus, kuriuose nurodoma, kiek ir koks gydytojas išrašė receptų. Gydytojui labai skaudu žinoti, kad suteikdamas viltį pacientui jis bus baudžiamas už tai, kad jo išrašyti receptai pernelyg brangūs“, - teigė VU infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentė Ligita Balčiūnienė.
Medikai parengė naują metodiką, paremtą ES standartais, pagal kurią šiuolaikišką gydymą galėtų gauti ir tie pacientai, kurie dar nebuvo gydyti. Tačiau Valstybinė ligonių kasa šiam projektui nelinkusi pritarti – esą Lietuva dar prie senųjų ES šalių nepriaugo.
„Ligonių kasa turi ribotą biudžetą, kurio ribose ir planuoja išlaidas visų galimų ligų gydymui. Taigi teks ieškoti kompromiso“, - teisinosi sveikatos apsaugos ministro patarėjas Evaldas Navickas.
