Pasak gydytojo psichiatro, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, Lietuvoje rūkančiųjų yra maždaug trečdalis. Apie 80 procentų rūkalių deklaruoja norintys mesti rūkyti.
Tačiau, pasak mediko, aktyviai metančiųjų yra tik apie 10 procentų. Tuo įsitikino ir dienraščio L.T. žurnalistai, lankydamiesi parodoje „Baltmedica 2007”, kur pristatyta viena iš sveikos gyvensenos temų – kaip mesti rūkyti.
Bandė naujoves
Konsultacijomis, kaip mesti rūkyti, susidomėjo vos keli vilniečiai. Kur kas daugiau smalsuolių norėjo išbandyti plaučių užterštumą anglies monoksido (CO) dujomis matuojantį aparatą.
Išbandė jį ir dienraščio L.T. žurnalistai. Vienas rūkalius, kitas – ne. Į šio prietaiso vamzdelį išpūtus visą įkvėptą orą rezultatas šiek tiek nuliūdino – abiejų parodymai skyrėsi vos vienu skaitmenimi.
Pamatęs nustebusius mūsų veidus A.Veryga suskubo paaiškinti.
„Tai anglies monoksido analizatorius, kuris iškvėptame ore sugaudo CO daleles, vadinamąsias smalkes. Rūkymo stažas šiam tyrimui neturi reikšmės. Įtakos šio prietaiso parodymams turi tai, kiek intensyviai žmogus rūko ir prieš kiek laiko tai darė. CO pašalinamas per kelias valandas, pavyzdžiui, per naktį.
Kuo prietaisas rodo didesnį koeficientą, tuo plaučių užterštumas monoksido dujomis didesnis“, – aiškino medikas ir pridūrė, jog šis prietaisas rodo tik vieną iš 4 tūkst. medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai. Tačiau tai, anot jo, objektyvus dalykas, nes rezultatus galima pamatyti iškart.
Pagalbos nedaug
Lietuvoje žmonių, norinčių atsikratyti šio žalingo įpročio bei ieškančių pagalbos, daugėja. Tačiau pagalbos, pasak A.Verygos, nėra daug.
„Oficialiai deklaruojama, jog žmogui mesti rūkyti turėtų padėti šeimos gydytojai, priklausomybės ligų centrai. Tačiau ta pagalba yra minimali. Asmuo konsultuojamas, o už visa kita reikia mokėti. Šeimos gydytojai neturi nei laiko, nei žinių padėti”, – apie menką pagalbą rūkaliams Lietuvoje pasakojo medikas.
Didžiojoje Britanijoje gydymas nuo tabako priklausomybės yra kompensuojamas. Valstybei apsimoka, kad žmogus mestų rūkyti, nes paskui nereikia leisti pinigų gydymui.
„Mūsų valstybėje mintis realiai padėti žmogui mesti rūkyti yra tarsi šventvagiška. Vadinasi, jei pats prisidirbai, pats ir kapstykis”, – šiek tiek pyktelėjęs dėl prasto valdžios dėmesingumo žmonėms kalbėjo gydytojas.
Nesulaukę pagalbos iš šalies rūkaliai bando mesti patys, bet tai pavyksta ne daugiau kaip 5 procentams rūkančiųjų. Viskas, anot mediko, priklauso nuo motyvacijos: jei vyras nori mesti rūkyti, nes liepė žmona, mažai tikėtina, kad jis taip ir padarys.
Geriausiai mesti rūkyti sekasi tiems, kurie nusprendžia sau įrodyti, jog tai gali.
Pakaitalai ar kodavimas?
Priklausomybę nuo tabako medikai vadina psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant tabaką. Kitaip sakant, tai ligos diagnozė. Jai gydyti skiriama įvairių medikamentų, nikotino pakaitalų, antidepresantų. Jie, anot A.Verygos, yra pakankamai efektingi, jei skiriami protingai. Nenorinčiam mesti rūkyti pagalbos nėra.
„Kas geriau metant rūkyti – mažinti cigarečių skaičių ar iškart to atsisakyti?“ – klausėme.
„Anksčiau manyta, kad mažinti surūkomų cigarečių kiekį yra neprasminga. Jeigu žmogus mažina, vadinasi, ilgina intervalą tarp rūkymo. Juos ilgindamas, jis ima žiūrėti į laikrodį, laukti. Tai kelia įtampą, – aiškino A.Veryga. – Mažėjantį cigarečių kiekį reikėtų pakeisti nikotino guma. Iš pradžių atsisakoma pusės surūkomų cigarečių, o kai lieka kelios cigaretės per dieną, reikėtų iš viso nerūkyti.”
Paklaustas, ar norint atsisakyti šio įpročio efektyvu koduotis, medikas tik nusijuokė. Visi, pasak jo, nori mesti greitai ir lengvai, todėl eina hipnotizuotis, koduotis, dalyvauja akupunktūros seansuose. Tačiau, gydytojo teigimu, kol kas nėra klinikinių įrodymų, jog minėti būdai efektyvūs.
Bijo antsvorio
Medikai pataria nemesti rūkyti sunkiu gyvenimo laikotarpiu – tuomet garantija, kad metęs žmogus vėl pradės traukti dūmą, bus didesnė.
A.Veryga pastebėjo, jog dauguma moterų bijo, kad metusios rūkyti priaugs svorio. Ir ne be reikalo.
„Atblokuojamas alkio centras, kurį nikotinas slopino. Atsigauna skonio ir uoslės receptoriai – maistas tampa skanesnis, labiau norisi valgyti. Todėl norint nepriaugti svorio bent pirmą mėnesį reikėtų koreguoti mitybą, valgyti nekaloringų produktų. Vėliau viskas grįžta į savo vėžes”, – aiškino pašnekovas.
Dūmui negali atsispirti
Prieš metus pirmą cigaretės dūmą patraukusi grupės „69 danguje“ atlikėja Goda Sabutytė tikina nesanti aktyvi rūkalė, dar nejaučianti priklausomybės nuo rūkymo. Tačiau atsispirti, kai draugai vaišina cigarete, sakė irgi negalinti.
„Parūkau tik tuomet, kai susinervinu ar kai būna liūdna. Blogiausias dalykas, kai šalia sėdi draugai, traukia dūmą. Tuomet nesusilaikau, paprašau cigaretės“, – prisipažino 21 metų atlikėja.
Pranešė apie pavojų
Beveik pakelį cigarečių per dieną sutraukiantis dainininkas Hokšila Andradė prisipažino, kad jam nėra sunku nerūkyti mėnesį ar ilgiau. Tačiau visiškai atsisakyti šio žalingo įpročio vaikinas nenori.
„Prieš kelerius metus man buvo labai blogai. Jaučiau, jog plaučiai nepriima jokių dūmų. Ėmiau švokšti, kosėti, darėsi sunku kvėpuoti, skaudėjo galvą. Supratau, kad organizmas praneša apie pavojų. Tad nerūkiau gana ilgą laiką“, – pasakojo muzikantas.
Viskam pasiruošusi
Mesti rūkyti ar ne? Tokia dilema niekada neiškilo rašytojai Galinai Dauguvietytei. Nors, neslepia, kartą jaunystėje bandė. Ištvėrė tris dienas.
„Buvo didelė gėda. Prisimenu, eina diedas gatve ir rūko, o aš – paskui jį alsuoju išpūstais dūmais. Tada pamaniau: „Kokio velnio kentėti? Dar kiti pamanys, kad kokia beprotė vaikščioja.“ Nuo to laiko nesikankinu ir rūkau be pertraukų“, – tvirtino šmaikštaus žodžio kišenėje nestokojanti pašnekovė.
„Dabar mažinu, bet ne dėl sveikatos. Jei noriu, tai rūkau. Anksčiau gėriau ir šnapsiuką, bet jis mane metė. Jei mane taip mestų ir cigaretės, būčiau dėkinga gamtai“, – nusijuokė rašytoja ir pridūrė kasmet profilaktiškai poliklinikoje rentgenu išsitirianti plaučius.
