Anot Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, ažiotažas dėl vitaminų ir maisto papildų visada turi komercinę potekstę.

„Aišku, vitaminai reikalingi, jie veikia kaip statybinė medžiaga, dalyvauja stiprinant imunitetą, tačiau jeigu žmogaus gyvensena yra sveika, jis viską daro saikingai, nesimaitina tik pusgaminiais, nėra vegetaras, valdo savo įpročius, jam vitaminų papildomai nereikia. Jei žmogus serga bet kokia lėtine liga, jau kitas klausimas. Taip pat apie vitaminus turėtų pagalvoti žmonės, kurių virškinimo sistema sutrikusi, todėl blogai įsisavina veikliąsias medžiagas. Šiais sutrikimais neretai skundžiasi pagyvenę žmonės. Jiems vartoti vitaminus šaltuoju metų laiku patartina“, - įsitikinęs medikas.

Vitaminai nuo virusų neapsaugo

Tačiau L. Valius įspėja – vitaminai nuo viruso neapsaugo. „Anksčiau buvo labai giriamas vitaminas C. Tačiau dabar įrodyta, kad jei žmogus jo suvalgo daugiau nei gali įsisavinti žarnynas, vitamino perteklius pasišalina su šlapimu. Be to, jei šio vitamino organizmas nuolat gauna per daug, žmogui gresia inkstų uždegimas, akmenligė“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas, kuo tuomet patartų gydytis, medikas juokauja: gydoma sloga praeina po septynių dienų, negydoma – po savaitės. Anot L. Valiaus, imuniteto per keletą savaičių nesukursi. Mat labiausiai jį veikia mūsų gyvensena: kaip maitinamės, ar mokame derinti darbo ir poilsio režimą, ar pakankamai išsimiegame ir pan. „Vaistinėse parduodami vaistai nuo peršalimo šalina tik simptomus, tačiau negydo. Žinoma, kai reikia dirbti, ar dėl slogos negalite užmigti naktį – jie taip pat reikalingi, - įsitikinęs medikas. – Tuo tarpu žoliniai preparatai man didelio pasitikėjimo nekelia. Tarkime, kad penicilinas gydo tam tikros rūšies plaučių uždegimą, yra įrodyta šimtais mokslinių tyrimų. O tyrimų, atliktų, pavyzdžiui, su garstyčių aplikacijomis, nėra“.

Tiesa, medikas neneigia, kad šie preparatai turi imunitetą stimuliuojančių medžiagų ir bent jau organizmui nekenkia, tačiau abejoja, kad jie galėtų, be kitų vaistų, išgydyti sunkią kvėpavimo takų ligą. „Žinoma, daug kas priklauso ir nuo tikėjimo. Eksperimentai, kai vienai žmonių grupei buvo duodami antibiotikai, o kitai – cukraus tabletės, parodė, kad pastarosios padėjo net 60 proc. žmonių Taigi žmogaus tikėjimas mobilizuoja tiek pasąmonę, tiek imunitetą“, - pasakojo pašnekovas.

Mėgstantiems netradicinę mediciną L. Valius pataria nesižavėti Tibeto, kinų ar indų žolelėmis. Šių kraštų žmonių genofondas yra kitoks nei europiečių, todėl žolių poveikis būna nenuspėjamas. Anot mediko, kai kurios rytietiškos žolės gali žaibiškai pažeisti kepenis. „Pernai pasaulyje nuo jų nukentėjo keletas žmonių ir ne visus medikams pavyko išgelbėti“, - tikino pašnekovas.

Vietoj preparatų – natūralios žolės

Tuo tarpu fitoterapeutas dr. Juozas Vasiliauskas, sostinėje įkūręs žolelių vaistinę, itin atsargiai pataria vartoti cheminius preparatus. „Pavyzdžiui, antibiotikai žlugdo imuninę sistemą. Kartais jų neišvengsime, tačiau tikrai negerai, jei gydytojas juos skiria dėl visa ko – kad nekiltų komplikacijų“, - įsitikinęs 13 knygų apie natūralią mediciną autorius.

Anot J. Vasiliausko, imuninės sistema paprastai sutrinka dėl nervinio ir fizinio išsekimo. Todėl pašnekovas taip pat pataria imunitetą pradėti stiprinti nuo gyvensenos pokyčių. „Kasdien organizmas turi gauti ne mažiau 40 veikliųjų medžiagų, tačiau jų tiek yra tik pilnaverčiame maiste“, - įsitikinęs pašnekovas.

Anot fitoterapeuto, imunitetui svarbiausi tie vitaminai ir mineralai, kurie veikai kaip antioksidantai. Tai augalinės kilmės pigmentai flavanoidai, polifenoliai, karotinoidai, iš kurių organizme gaminamas vitaminas A, antioksidantas Q10, selenas, cinkas, vitaminai E, C, D.

Rudenį J. Vasiliauskas pataria pagalvoti apie raminamuosius preparatus, prižiūrėti virškinimo sistemą, kuri labai svarbus imuniteto veiksnys, nepamiršti ežiuolės, visų bičių produktų – pradedant medumi, baigiant bičių pikiu, ženšenio, alijošiaus, kuriame randama apie 160 veikliųjų medžiagų ir... vitamino C.

„Šiuo metų laiku vitamino C verta gerti du kartus per dieną po pusę gramo. Mat šis vitaminas labai greitai suskyla organizme“, - teigė natūralios medicinos žinovas.

Tiesa, jam priimtinesnės natūralios žolės, nei vaistinėse gausiai parduodami įvairūs imuniniai preparatai. „Natūralias žoleles galima sumalti ir užsipilti ant maisto. O kai augalus pradeda koncentruoti, juk niekas nežino, kas ten viduje su jais darosi“, - įsitikinęs pašnekovas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)