Praėjusį savaitgalį prie prekybos centro „Studlendas“ vyko akcija, kurios metu klaipėdiečiai galėjo nemokamai pasimatuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Tie, kurie nesuspėjo, galės tai padaryti šį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 16 val.
Pernelyg aukštas cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra dažniausios širdies ir kraujagyslių ligų priežastys. Neigiamos įtakos turi ir nesubalansuota mityba, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas.
Aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta energingus darbingo amžiaus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidai.
Ligos paveldimos
Per 83 proc. žmonių, mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresni nei 65 metų. Didelė tikimybė, kad jei infarktą patyrė tėvai, ši liga neaplenks ir vaiko.
Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys – šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų – pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Tiems, kuriuos vargina sunkiai medikamentais gydomas aukštas kraujospūdis, pas kardiologą reikėtų užsukti ir anksčiau. Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomų – ir dažniau.
Skauda – ne visada
Dažniausiai širdies negalavimus išduoda krūtinės srityje atsiradę skausmai. Spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio, tarpumentėje jaučiamas fizinio krūvio metu, taip pat atsiranda širdies ritmo sutrikimų.
Ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Jie pasireiškia ir tuo, kad žmogus ima dusti. Jam darosi sunku lipti laiptais, į kalną. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus ir širdies ligos įsisenėja.
„Daugelis žmonių nejaučia jokių ligos požymių ir net neįtaria, kad serga. Todėl dėmesį jie pirmiausia turėtų atkreipti į savo gyvenimo būdą“, – sakė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas profesorius Rimvydas Šlapikas.
Šiemet kardiologai mini ir kitą svarbią sukaktį. Lygiai prieš trisdešimt metų prasidėjo nauja širdies ligų gydymo era. 1977 m. atlikta pirmoji vainikinės kraujagyslės išplėtimo operacija.
Lietuvos širdies asociacija, rugsėjį paskelbusi širdies mėnesiu, situaciją šalyje vadina itin grėsminga – kasdien įvyksta 20 miokardo infarktų, daugiau nei 60 žmonių patiria širdies priepuolį ir atsiduria ligoninėje.
