Leistina šio kraujo tyrimo vertė – 0,27-4,2. Tuo tarpu pacientės rezultatas siekė net per 100. Jį išvydusi, gydytoja .prisipažino, kad su tokiu rezultatu jai geriausiu atveju tenka susidurti vos kartą per metus. Jei tikėtume šiais skaičiais, pacientei reikėtų gerti vos ne dvigubai daugiau vaistų, kurių didelės dozės gali apsunkinti širdies veiklą bei kitas organizmo sistemas.
Laimė, to daryti gydytoja neskubėjo. Mat tyrimo rezultatas labai neatitiko pacientės išvaizdos. „Pagal šį tyrimą, pas mane turėtume ne ateiti, o vos atšliaužti“, -svarstė ši ir patarė tyrimą pakartoti kitoje laboratorijoje. Beje, tyrimas buvo mokamas. Jo kaina skirtingose laboratorijose – apie 20 litų. Pakartojus tyrimą paaiškėjo, kad rezultatas iš tiesų nėra toks blogas.
„Tokiais atvejais pirmiausia ieškau žmogiškojo faktoriaus. Gal blogai buvo įvesti duomenys, gal aparatas tą dieną blogai dirbo, arba tiesiog buvo įrašytas ne jūsų tyrimas“, - teigė bendrovės „Endemik“ laboratorijos vedėja Eglė Marciuškienė.
Anot pašnekovės, reagentų ir analizatorių patikimumas yra kontroliuojamas – laboratorijoje kasdien, prieš darbo pradžią jie tikrinami. Tačiau atmesti žmogiškos klaidos galimybę galima tik tuo atveju, jei visas tyrimas nuo pradžios iki pabaigos automatizuotas. „Žinoma, suklysti gali ir aparatai. Pas mus irgi būna visokių stebuklų. Tačiau gavę nelogišką rezultatą, paprastai tyrimą kartojame. Vis dėlto visiškai išvengti klaidos neįmanoma“, - įsitikinusi medikė.
Antakalnio poliklinikos laboratorijos vedėja Birutė Pauliukienė taip pat pripažino, kad galėjo įvykti klaida ir pasiūlė tyrimą, jau nemokamai, pakartoti trečią kartą. „Kai yra du atsakymai, mes negalime teigti, kad vienas teisingas, o kitas – ne. Geriausiai tai parodytų trečiasis tyrimas. O dėl klaidų – jeigu žmogus dirba, klaidą jis gali padaryti bet kada. Šiaip laikomės visų taisyklių – kasdien prieš tyrimus daromi kontroliniai testai. Dar yra ir tarptautinė kontrolė – periodiškai gauname iš Suomijos nežinomą kraujo mėginį, jį ištiriame ir rezultatus siunčiame atgal į Suomiją. Kiek buvo tokių testų, visi buvo teisingi. Gal kartais ir suklystame. Neatmetama ir tokia teorinė galimybė, kad darbuotojas gali sumaišyti kraujo mėginius“, - teisinosi B. Paliukienė.
Taigi tokiais atvejais viskas priklauso nuo gydytojo profesionalumo. Jeigu šiam pasirodo, kad tyrimo rezultatas neatitinka ligonio būklės, jis gali prašyti pakartotinio tyrimo. Žinoma, tai kainuoja. Pirmiausia, pacientas moka savo nervais ir laiku, o neretai tenka ir kišenę patuštinti. Juk nemažai tyrimų eilinėse poliklinikose yra mokami.
