„Maisto papildai vis dėlto yra veikliosios medžiagos, todėl jie turėtų būti skiriami specialistų. Pats blogiausias variantas, kai žmonės juos renkasi paveikti reklamos“, - įsitikinęs šeimos gydytojas ir genetikas Danielius Serapinas.
Anot mediko, jei žmogui nėra vitaminų trūkumo požymių – neslenka plaukai, nelūžinėja nagai, kraujyje pakankamas hemoglobino kiekis – vartojant vitaminus gali susidaryti patologinė būsena, kai organizmui jų pradeda trūkti. Mat organizmui reikalingos medžiagos į kraują patenka per žarnyne esančius kanalus. Paprastai tuo pačiu kanalu įsisavinama bent keletas medžiagų. Tačiau jeigu kanalą užima visiškai nereikalingas vitaminas, organizmas negauna iš tiesų jam reikalingų medžiagų, kurios būtų patekusios su maistu.
„Maisto papildų veiksmingumas taip pat skirtingas. Pavyzdžiui, labai plačiai kalbama, kad selenas ir vitaminas E mažina širdies ligų atsiradimo riziką. Tačiau atlikus apibendrinamąjį tyrimą paaiškėjo, kad žmonės, kurie vartojo šiuos preparatus, nuo infarkto mirdavo dažniau nei tie, kurie jų nevartojo. Taip pat įrodyta, kad sąnarių ligų profilaktikai skirti maisto papildai, kurie turėtų malšinti skausmą, iš tiesų veikia taip pat, kaip gliukozės tabletės. Kitaip tariant, jie visiškai neveiksmingi. Tuo tarpu folinės rūgšties tabletės (vitaminas PP), skiriamos nėščiosioms, norint sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, iš tiesų padeda“, - vardijo D. Serapinas.
Perdozavimo pavojai
Anot mitybos specialisto Rimanto Stuko, visų organizmui reikalingų medžiagų šaltinis turėtų būti įprastas maistas. Tačiau žmonės nevalgo tiek daržovių ir vaisių, kiek reikėtų, vis dažniau pasitenkina ne šviežiu, o pašildytu maistu, todėl maisto papildai yra geriau negu nieko.
Europoje maisto papildus kasdien vartoja apie 60 proc. gyventojų, Amerikoje – net 90 proc. Lietuvoje šis skaičius žymiai mažesnis. Paskutiniais tyrimų duomenimis, kasdien papildus vartoja apie 9,9 proc. Tačiau apskritai, R. Stuko manymu, sintetinius vitaminus ir mineralus pripažįsta apie 65 proc. lietuvių.
Vis dėlto vasarą ir rudenį, kai yra daug šviežių vaisių ir daržovių, R. Stukas nerekomenduoja vartoti maisto papildų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vitaminų ir mineralų dozę.
„Mitybos papildymui reikėtų rinktis polivitaminus, kuriuose esančių vitaminų ir mineralų kiekis atitinka 100 proc. dienos dozės. Per didelės jų dozės net jei ir nepadarys neigiamos įtakos sveikatai, bereikalingai apkraus organizmo šalinimo sistemą – inkstus, kepenis“, - įspėjo mitybos specialistas.
Anot mediko, pavojingiausi yra vitaminai, kurie netirpsta vandenyje, todėl nepasišalina iš organizmo su šlapimu. Pavyzdžiui, perdozavus vitamino A, gali pradėti slinkti plaukai, nors kaip tik nuo šio simptomo jis vartojamas. Tuo tarpu žmogus, užuot sumažinęs vitamino dozę, ją dar labiau padidina. B grupės vitaminų perdozavimas gresia alergija. Perdozavus jodo, kurio Lietuvos gyventojams tarsi ir trūksta, gali sutrikti skydliaukės veikla. Perdozavus vitamino D, atsiranda apsinuodijimo požymiai, pykinimas.
Savo nuožiūra negalima vartoti net kalcio preparatų. Tiesa, jie labai naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau jei kalcio koncentracija kraujyje pakankama, jo perteklius gali paskatinti aterosklerozės išsivystymą. Mat formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms be cholesterolio sankaupų labai svarbus komponentas yra ir kalcis.
Taip pat nepageidaujamų reakcijų gali sukelti ir vandenyje tirpus vitaminas C. Jei organizmas per dieną gauna daugiau nei vieną gramą vitamino C, atsiranda inkstų akmenligės rizika.
Ar brangesni vitaminai geresni?
Žinoma, pagaminti kokybišką produktą kainuoja brangiau. Tačiau R. Stukas pastebi, kad neretai kainą sudaro visiškai antraeiliai dalykai – transportavimo išlaidos, importinė pakuotės keitimas lietuviška. Dažnai kaina ir priklauso ir nuo maisto papildą gaminančios firmos. Kuo ji garsesnė, tuo didesnį antkainį užsideda. „O kartais tenka matyti brangių maisto papildų, kurių sudėtis visiškai niekuo neypatinga. Kyla įtarimas, kad norint pritraukti vartotoją, kaina užkeliama specialiai. Esą jei tokie brangūs, vadinasi geri“, - pastebėjo medikas.
Per pastaruosius keletą mėnesių Lietuvoje buvo uždrausta viena maisto papildų „Mama Vit“, įvežtų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, partija. Jų sudėtyje buvo Europos Sąjungoje draudžiamo dažiklio E 127 eritrozinas, kurio net nedidelis kiekis jautriems žmonėms padidina jautrumą šviesai ir saulės spinduliams.
Taip pat iš apyvartos išimtas maisto papildas „Calcium 600 + vit. D“, importuotas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Buvo nustatyta, kad jame kalcio iš tiesų yra žymiai daugiau – 935 mg.
Vienoje iš vitaminų vaikams „Jungle Kids“ partijoje buvo viršytas leistinas konservantų – sorbo ir benzoinės rūgšties – kiekis. Dėl šios priežasties prekiauti vitaminais taip pat uždrausta.
Anot R. Stuko, Lietuvoje esantiems maisto papildams taikomi Europos Sąjungos reikalavimai, kurie yra griežtesni nei Amerikoje. „Tiesa, ten taip pat žiūrima, kad jie būtų saugūs, tačiau Amerikoje, pavyzdžiui, leidžiami kai kurie augaliniai komponentai, kurie Europoje dedami tik į vaistus“, - aiškino medikas.
