Daugelis laukia pinigų

„Norime vaikui nupirkti rašomąjį stalą, todėl atėjau duoti kraujo“, – kalbėjo 34 metų Haroldas. Jam, dirbančiam apsaugos darbuotoju, 40 litų už duoto kraujo dozę – nemaži pinigai.

Kauno kraujo centre apsilankęs studentas Algirdas taip pat prisipažino laukiantis atlygio. „Man tai – priedas prie stipendijos, – sakė vaikinas. - Nemažai studijų draugų tokiu būdu užsidirba pinigų vakarėliams.“

Lėšų sumokėti donorams kraujo centrai gauna iš Teritorinių ligonių kasų. Vien Kaune tam reikia milijono litų. Nemokamai savo kraują Lietuvoje kol kas aukoja tik 38 proc. visų donorų.

Pasak Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistės Jūratės Vaidelienės, didžiausia žala neatlygintinai donorystei padaryta 1995 metais, kai visiems duodantiesiems kraujo buvo privaloma mokėti pinigus. „Viena donorė prisipažino, kad daug metų davusi kraujo po tokio sprendimo atsisakė donorystės, - pasakojo J.Vaidelienė. – Moteris aiškino, kad jai buvo žema stumdytis eilėse su žmonėmis, kuriems rūpėjo tik pinigai pagirioms. Dabar ji vėl sugrįžo.“

Neatlygintina donorystė sugrąžinta 2003 m. „Pamažu vėl daugėja duodančiųjų kraujo be mokesčio, bet kol kas mums toli iki išsivysčiusių šalių lygio, kur visas ligoninėms reikalingas kraujas surenkamas už jį nemokant“, - sakė J.Vaidelienė.

Nemokamas – saugesnis

Kad gydymo įstaigos turėtų pakankamai kraujo ir jo komponentų, didžiųjų miestų kraujo centrus kasdien turėtų aplankyti apie 400 donorų. Dabar ateina iki pusantro šimto. Ypač kraujo trūksta vasarą, kai padaugėja avarijų, nelaimingų atsitikimų, o daugelis donorų atostogauja.

„Pavyzdžiui, Kauno klinikose pacientui, kuriam buvo persodinta širdis ir plaučiai, reikėjo dvidešimties donorų duoto kraujo“, - kalbėjo J.Vaidelienė.

Specialistė nesutinka su nuomone, kad padidinus mokestį donorams kraujo šalyje netrūktų. „Gal donorų ir padaugėtų, bet kokybiško kraujo – tikrai ne, - įsitikinusi ji. – Daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, aukojantys kraujo laisva valia, yra mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatos būklę ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Laboratorijoje nustatomos tik pagrindinės pavojingos ligos, tačiau gali būti ir kitokių virusų, vartotų vaistų komponentų, kurių neįmanoma ištirti, todėl negalima išvengti ir rizikos.“

Girtuoklių neįleidžia

„Reikėtų pripažinti, kad įteisinus tik atlygintiną donorystę visuomenei susidarė įspūdis, kad kraujo duoda vien asocialūs asmenys, - sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas. - Tačiau šiandien situacija yra kitokia - donorų įvaizdį pakeitė neatlygintinos kraujo donorystės propagavimas. Dažniausiai donorais tampa išsilavinę jauni žmonės: studentai, verslininkai, įmonių vadovai, Lietuvoje dirbantys užsieniečiai.“

Direktoriaus teigimu, nešvarūs, išgėrę žmonės išprašomi iš kraujo centrų. „Prieš dvejus metus buvo sugriežtinti reikalavimai kraujo donorams, todėl asocialių žmonių nepriimame“, – tvirtino V.Kalibatas.

J.Vaidelienė pridūrė, kad daugelyje išsivysčiusių šalių įtvirtinta nuostata, kad mokestis už duotą kraują lygiai tas pat, kaip ir prekyba organais.