Skaitydamas paskaitą apie veidą – sielos ir ligų veidrodį – A. Utkus aiškino, kad iš veido galima nustatyti ne tik žmogaus nuotaiką, bet ir įgimtas anomalijas. Mokslininkas aiškino, kad veidas svarbus diagnozuojant genetines ligas - iš veido jos įtariamos ir diagnozuojamos.

Idealų veidą bandyta apibrėžti dar XIX a. pabaigoje - XX a. pr. Tuomet buvo manančių, kad veidas turi susidėti iš keturių vienodų dalių. 33 proc. pasitaikančių anomalijų – veido ir galvos anomalijos.

Pasak A. Utkaus, žmogaus veidas formuojasi iki dešimtos neštumo savaitės. Formavimosi metu kenkia alkoholis, tabakas, cheminės priemonės. Dėl jų kūdikiui gresia alkoholinis vaisiaus sindromas, pasitaikantis 0,5-5 gyvagimiams iš tūkstančio. Alkoholinio vaisiaus sindromui būdinga plona viršutinė lūpa.

Medikai ligas nustato ne tik pagal veidą, bet ir plaštakas, pėdas – iš jų susidaro tam tikros ligos vaizdas, diagnozuojamas, pavyzdžiui, Elfo veidas, Dauno sindromas, veido ataugų susijungimo defektas. Norėdami nustatyti ligas, medikai matuoja atstumą tarp vyzdžių, vidinių ausų kampų, įvertina simetriškumą. Genetiškai tiriant žmogų svarbus išorinis žmogaus ir vidinių organų įvertinimas.

A. Utkus aiškino, kad veido pokyčiai sergantiesiems būna įgimti, arba atsiranda gyvenimo metu. Dažniausiai genetinės ligos pasireiškia protine negalia.

Anomalijos kūne perspėja apie ligą

VU docentas įsitikinęs, kad veidas visada kalba ir apreiškia žmogų - net jei lūpos tyli. Eidamas gatve medikas dažnai gatvėje nužvelgia praeivių veidus. Čia jis gali pamatyti žmonių, į kurių veidus žvilgtelėjus gali įtarti genetinę ligą. Tačiau mokslininkas minėjo, kad daryti išvadų iš atskirų bruožų negalima. Pavyzdžiui, atskirai paimtos riestos, ilgos blakstienos yra gražu, tačiau iš susidariusio įvairių smulkmenų kompleksų rinkinio susidaro būdingas vienos ar kitos genetinės ligos vaizdas.

Geltonosios rasės žmogui įstrižas akių plyšys, kai vidiniai akių kampai žemiau nei išoriniai, yra norma, tačiau baltajam – tai jau mažoji anomalija. Po vieną ar dvi mažąsias anomalijas turi kiekvienas žmogus. „Tačiau jei jų daugiau nei trys – visuomet yra tikimybė, kad žmogui gali būti ir kažkokia genetinė liga“, - teigė A. Utkus.

Genetinės ligos požymiais gali būti apgamai, pigmentinės specifinės dėmės.

Mokslininkas aiškino, kad ir kaip bebūtų keista, kartais į konsultacijas Medicininės genetikos centre Santariškėse atėję žmonės atsiveda vaiką ir pradeda aiškinti, kad vaikui vienos ar kitoks defektas dėl to, kad nėštumo metu motina kažką pamatė, išgirdo, darė. „Alkoholio vartojimas, rūkymas nėštumo metu gali sutrikdyti normalią raidą, tačiau dėl to, kad moteris pamatė kiškį ar augino triušius, vaiko lūpa nesuaugusi tikrai nebus“, - sakė A. Utkus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją