„Pas mus nėra taip aiškiai išreikštas vienas vasaros atostogų mėnuo, kada visi atostogauja. Tai ypač ryšku pietinėse Europos šalyse, tokiose kaip Portugalija, Ispanija, Prancūzija. Šioms šalims ypač sunku: vasarą jos išnaudoja visas kraujo atsargas ir menkai jas papildo“, - apie kraujo krizę kitose šalyse pasakoja Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.
Lietuvoje visuose regionuose trūksta kraujo. „Vasarą kraujo poreikis iš tiesų dar labiau išauga. Labai daug žmonių nukenčia įvairiose avarijose. Šešiems iš aštuonių į avariją patekusių žmonių reikės kraujo“, - sako R.Vaitkienė. Kraujo dažniausiai prireikia per automobilių avarijas nukentėjusiems asmenims, sergantiesiems onkologinėmis ligomis, gimdyvėms.
Vienam pacientui reikia 3-5 maišelių kraujo (vadinamųjų eritrocitų arba raudonųjų kraujo kūnelių). Gimdyvėms kartais perpilama ir 15 maišelių. Šiuo metu kraujo plazmos atsargų Panevėžyje dar yra. Ji naudojama rečiau, bet tai nereiškia, kad jos trūkumo niekada nebus. Kraujo plazma reikalinga smarkiai nudegusiems pacientams. Padaugėjus nudegimo atvejų, kraujo plazmos atsargos greitai išsektų.
Kraujo nepagaminsi ir nenusipirksi
Žmonėms įdomu: kiek vertas kraujas? Valstybinė ligonių kasa už vieną vidutinį 300 ml eritrocitų maišelį moka apie 170 Lt. Tai anaiptol nereiškia, kad kraujo galima nusipirkti arba kraujo centrai iš nemokamos donorystės pelnosi. Norint perpilti kraują kitam asmeniui, reikia atitinkamai jį apdirbti, atskirti komponentus, tuomet konservuoti, tam tikromis sąlygomis saugoti. Pavyzdžiui, eritrocitus, priklausomai nuo naudojamo konservanto rūšies, galima saugoti 35-49 paras, plazma, šaldoma 30 laipsnių temperatūroje, galioja iki dvejų metų.
„Labai dažnai sulaukiam pasipiktinimų iš pacientų, kuriems reikalingas kraujas, artimųjų, giminaičių. Jiems nepatinka, kad ligoninės gydytojai ragina eiti į kraujo centrą ir duoti kraujo. Bet jų artimam žmogui ir reikalingas tas kraujas. Kraujas iš niekur neatsiranda - tik iš mūsų pačių. Jo neįmanoma kažkuo pakeisti. Jo negalima pagaminti jokia technologija. Žmonės nenori suprasti, kad tai daiktas, kurio negalima nusipirkti už jokius pinigus“, - stebisi žmonių abejingumu NKC Panevėžio filialo direktorė.
R.Vaitkienė prisimena, kaip prieš porą savaičių vienas vyras norėjo nusipirkti donorą - jo motinai reikėjo kraujo. Sveikas stiprus vyras išsigando, kad gali pasidaryti silpna. Direktorę stebina tokie žmonės, kuriems geriau sumokėti pinigus asocialiam asmeniui nei patiems duoti kraujo: „Tačiau ar norėtų, kad tokio žmogaus kraujas būtų perpiltas artimam žmogui - vaikui, gimdančiai žmonai?“
Panevėžiečiai antri
Neatlygintinai duodančių kraują žmonių daugėja, tačiau įtraukti žmones į šią veiklą ypač sunku. Įvairios akcijos, neatlygintinai duodantiesiems kraują dovanojamos nedidelės dovanėlės nepritraukia daugiau donorų.
„Žmonės dažnai būna nepatenkinti dovanėlėmis, piktinasi, kad jos pernelyg menkos. Kitiems maloni ir nedidelė smulkmena, džiaugiasi, kad jo pagalba nelieka nepastebėta. Išdalijom jau apie 10 dviračių žmonėms, neatlygintinai davusiems kraujo 15 kartų. Pastebėjom, kad per pastaruosius penkerius metus duodančiųjų kraują žmonių kontingentas iš tiesų pasikeitė. Šiuo metu sulaukiam vis jaunesnių donorų. Bendraujam ir su Panevėžio kolegija, ir su mokyklomis. Kartą net vaikų darželyje lankėmės. Tuomet kraujo dovanojo apie 20 darbuotojų ir vaikų tėvelių“, - džiaugiasi didėjančiu neatlygintinos donorystės populiarumu R.Vaitkienė.
Vilniaus kraujo centrui lengviau sulaukti neatlygintinos donorystės pasekėjų: mokslo metais labai daug kraujo nemokamai duoda studentai. Jie kur kas mieliau įsitraukia į socialinę veiklą ir suvokia jos svarbą. Vis dėlto pagal neatlygintinos kraujo donorystės procentą pirmauja Klaipėda, nemokamai kraujo duoda apie pusė klaipėdiečių donorų. Panevėžiečiai pagal šį rodiklį Lietuvoje antri. Liepą daugiau kaip 30 procentų miestiečių kraujo davė neatlygintinai.
Didesnė pensija laukia ir panevėžiečio
Asmenys, norintys gauti atlygį, už 450 ml kraujo gauna 40 litų.
Pernai Lietuvoje neatlygintinai kraujo davė per 20 procentų visų donorų. Neatlygintina donorystė, neskaitant nedidelių dovanėlių kaskart davus kraujo, nėra tokia jau neatlygintina. Asmenys, per 10 metų 40 kartų neatlygintinai davę kraujo ir buvę aktyvūs donorai, sulaukę pensinio amžiaus, pretenduoja gauti papildomą dviejų valstybinių pensijų dydžio (šiuo metu 344 Lt) pensiją. Lietuva tokių žmonių negreitai sulauks: patys aktyviausi donorai dar gana jauni. Tarp jų yra ir panevėžietis Linas Kaukėnas, kraujo davęs 37 kartus.
Šiuo metu donorus labiausiai skatina duoti kraujo giminaitį ištikusi nelaimė. Kraujo centrai ragina gyventojus nelaukti nelaimės. Jei esate sveiki, paaukokite kraujo: nežinai, kada jo gali prireikti pačiam.
