Rūkyti nemetė
Pirmiausia medikai kategoriškai liepė mesti rūkyti. Tad tiesiai šviesiai paklausėme, kaip užkietėjusiam rūkaliui sekasi. „Štai kalbu su jumis ir rūkau, – prisipažino humoro jausmo nestokojantis H.Vaitiekūnas. – Ir sąžinė dėl to negraužia. Ar vis dėlto planuoju mesti? Gal galėčiau į šį klausimą neatsakyti?“
Vieną atradimą vyras padarė: pasirodo, kava bei arbata skanu ir be cukraus. Mat sergant diabetu būtina riboti cukraus kiekį. Tiek nuostolių – gydytojai neuždraudė net šokolado valgyti. „Kai pasiguodžiau daktarei, kad žmona iš manęs šokolado plytelę atima, ši nuramino. Esą jeigu norisi, nieko neatsitiks ją suvalgius“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vis dėlto sekti savo pavyzdžiu Henrikas nepataria. „Tikrai niekas nepadės – nei brangiausi vaistai, nei puikiausia medikų priežiūra, jei pats savimi nesirūpinsi. Paskutinę valandėlę galėsime tik save kaltinti, o ne ką nors kitą. Gydytojai iš tiesų malonūs ir daro viską, kas nuo jų priklauso. Tačiau pirmiausia sau padėti turime patys“, – teigė laidų vedėjas.
Numirti nori lengvai
H.Vaitiekūnui Santariškių klinikose teko praleisti ne vieną dieną. „Kol nepatenki į ligoninę, atrodo, kad nėra daug sergančių žmonių. Kai pamatai, kad pirmadienio rytą prie Santariškių klinikų nėra kur automobilio pasistatyti, nes žmonių – šimtai tūkstančių, tuomet ir gydytojų gaila pasidaro“, – atviravo pašnekovas.
Tačiau Henrikas nebūtų Henrikas, jei po lyrinio nukrypimo nepašmaikštautų. Esą jei tau per keturiasdešimt ir atsibudus iš ryto nieko neskauda, gerai apsičiupinėk – gal esi miręs. „Kai kartais paskaitau atsiliepimus internete, kuriuose mane seniu išvadina, šelmiškai šypsausi: „Palaukite, berniukai. Netruks ateiti laikas, kai sakysite: septyniasdešimties numiriau, nors galėjau toks jaunas dar gyventi, – tikino pašnekovas. – Viskas yra sąlygiška. Karta keičia kartą ir iš to tragedijos nedarau. Turiu tik vieną svajonę – numirti greitai ir lengvai, kad nereikėtų gulėti ant patalo.“
Darbas alina ir gydo
Tiesa, kol kas H.Vaitiekūnui tai negresia. „Pasakysiu vieną dalyką: prasčiau jaučiuosi, nes pusantro mėnesio sėdėjau be darbo. Tuoj prasidės naujas sezonas ir visi skausmai išgaruos. Dabar suprantu, kodėl žmonės greitai tampa paliegę, kai išeina į pensiją. Jie pasijanta niekam nereikalingi. Tie, kurie randa kitos veiklos, išlieka jauni ir gyvybingi iki mirties. Man iš tiesų buvo momentų, kai nuleisdavau rankas“, – sveikatos formule dalijosi pašnekovas.
Kitas klausimas – kaip išlaikyti protingą ribą, kad darbas nenualintų. Šią gyvenimo pusę H.Vaitiekūnas taip pat puikiai pažįsta. „Viskas susideda į tą ligų maišelį – ilgametis darbas šeštadienį ir sekmadienį, ne tik dieną, bet ir naktį, cigaretės, kava, – svarstė pašnekovas, tačiau prisipažino: – Suprantu, kad pats dažninu apsilankymus pas medikus, kurių paniškai nemėgstu. Poliklinikos kvapas, baltas chalatas man yra tragedija. Tačiau jei laiką būtų galima atsukti, nekeisčiau nieko.“
Diagnozuojama pavėluotai
Medikai už tokias kalbas H.Vaitiekūną turbūt ne juokais išbartų. „Diabetas gydytojų vadinamas tyliuoju žudiku, kadangi sergantis žmogus gana ilgai nejaučia ligos simptomų. Taigi net du trečdaliai žmonių nežino sergantys. Dažnai diabetas diagnozuojamas, kai prasideda komplikacijos: sutrinka regėjimas, kraujotaka, inkstų veikla“, – įspėja Endokrinologų draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Norkus. Anot mediko, svarbiausi šios ligos rizikos veiksniai – nesveikas gyvenimo būdas ir mityba, antsvoris, stresas.
Valdant ligą, komplikacijų galima išvengti, todėl žmonės bent kartą per metus turėtų išsitirti gliukozės kiekį kraujyje – pirmąjį ligos pranašą. Bene dažniausi prasidėjusios ligos simptomai – troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, nuolatinis nuovargis.
