Pilvo skausmas nesiliovė dvi dienas. G.Baikštytė pajuto, kad pilvas būtų lyg pripildytas skysčio. Tuomet ji visgi nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą. Atvykusi gydytoja primygtinai prašė jos vykti į ligoninę konsultuotis, tačiau moteris vis dar manė, kad jos sveikatai negresia rimtas pavojus. Ligoninėje ji įsitikino klydusi – gydytojai diagnozavo apendicito komplikaciją – pilvaplėvės uždegimą.

„Visada galvojame, kad nelaimė ir liga gali užklupti kitą žmogų, o mus ji aplenks. Nenorėjau sau tada pripažinti, kad rimtai susirgau, delsiau važiuoti į ligoninę, dėl to vėliau smarkiai nukentėjau“, – sakė vidurvasarį 56-ąjį gimtadienį atšventusi aktorė G.Baikštytė.

Gimdyti buvo lengviau

Ant operacinio stalo kino žvaigždei teko gultis Vilniaus miesto greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Nors apendicito operacija užtruko tik vieną valandą, ligoninėje moteriai teko praleisti visą nelengvą savaitę. Miegoti aktorė galėjo tik ant nugaros, ji sunkiai vaikščiojo ir vos galėjo ištverti be nuskausminamųjų vaistų. Anot dvi dukras turinčios G.Baikštytės, gimdymas, palyginti su apendicito operacija, jai buvęs tik malonumas. Ligą ji vadina tikru košmaru.

Sunkias akimirkas ligoninėje Gražinai padėjo išgyventi dažni draugų vizitai, nuolat ją lankantys artimieji. Trumpam palikusi savo darbą specialiai iš Kretos aplankyti motinos atvyko dukra Marija.

Valgyti mokėsi iš naujo

Savaitei ligoninėje įkalinęs negalavimas G.Baikštytę privertė pakeisti kasdienius įpročius. Medikai po operacijos ją įspėjo nekilnoti sunkių daiktų ir kruopščiai rinktis maisto produktus. „Po operacijos šešias dienas visiškai nevalgiau, todėl skrandis iš pradžių visiškai neveikė. Teko iš naujo mokytis valgyti“, – pasakojo G.Baikštytė. Kol skrandis pamažu prisitaikė prie įprasto maisto, ji valgė tik įvairias košes.

Sirgdama moteris numetė apie 4 kg svorio. Dabar ji ypatingai daug dėmesio skiria savo mitybai. Anksčiau aktorė mėgo valgyti sotų ir riebų maistą, tačiau šiuo metu tokių patiekalų atsisako, nesirenka ir aštrių valgių, vengia produktų, kurie sukelia pilvo pūtimą, pavyzdžiui, kopūstų ir žirnių, atsisako sunkiai virškinamo maisto – keptos mėsos, grybų.

Jėgas atgavo kelionėje

Dėl ūmios ligos G.Baikštytei kuriam laikui teko atidėti kelionę prie jūros. Tačiau vėliau ji vis dėlto išvyko pailsėti į saulėtąją Kretą, Graikijos salą Viduržemio jūroje. Šią kelionę ji vadina pačia geriausia reabilitacija, nes gydytojai savo pacientei nedraudė kaitintis saulėje ir pliuškentis šiltoje jūroje.

Kreta garsėja savo skania ir maistinga virtuve, todėl po operacijos dietos išvarginta aktorė leido sau pasilepinti. Labiausiai jai patiko graikiškos salotos – panašias dabar ji gamina namuose. „Teko ragauti ir puikiai paruoštų baklažanų, kuriuos ypač mėgstu, graikiško patiekalo musakos, kuris gaminamas iš faršo ir daržovių“, – vardijo pašnekovė. G.Baikštytė prisipažino esanti didelė sūrių mėgėja, todėl Kretoje taip pat neatsisakė ir jų, išdrįso pasimėgauti raudonojo vyno taure. Ragauti baltojo dėl rūgštaus skonio medikai nerekomendavo.

Pavyko atsisakyti rūkalų

Patyrusi vargo dėl užklupusios ligos, kino aktorė atrado ir teigiamų šio gyvenimo tarpsnio pusių. Operacija pakoregavo ne tik G.Baikštytės mitybos įpročius, bet ir padėjo atsisakyti žalingo įpročio – rūkymo. Anksčiau per dieną moteris surūkydavo po pusę pakelio cigarečių, dabar tabako dūmams ji visiškai abejinga.

Grįžus iš ligoninės pakito ir kino žvaigždės išvaizda. Anksčiau publiką žavėdavusi ilgais vešliais plaukais, dabar aktorė juos pavertė stilinga trumpesnių plaukų šukuosena. Kitoks dabar ir moters drabužių stilius.

„Anksčiau mėgau rengtis sportiškai, patogiai jausdavausi su kelnėmis. Po apendicito operacijos turėjau atsisakyti veržiančių, ankštų rūbų, todėl teko pakeisti kone visą garderobą. Dabar tarsi iš naujo atradau sijonus ir sukneles. Man pradėjo labai patikti romantiškas stilius“, – tvirtino pašnekovė.

Sveikatai dėmesio negaili

G.Baikštytė tvirtino, kad anksčiau apie apendicitą beveik nieko nežinojo, tačiau savo sveikatai dėmesio negailėjo. „Nesu žmogus, dėl kiekvieno menkniekio lankantis gydymo įstaigas, bet stengiuosi sekti savo sveikatos būklę. Daug vaistų nevartoju, tačiau namų vaistinėlėje visada turiu būtiniausių – taip aš psichologiškai jaučiuosi daug saugiau“, – tikino moteris. Kiekvienais metais ji atlieka būtiniausius sveikatos tyrimus, konsultuojasi su specialistais. Anksčiau visada reguliariai vartodavusi vitaminus, maisto papildus, po netikėto susitikimo su pilvo chirurgais, Gražina sveikatos profilaktikai skiria dar daugiau dėmesio.

„Dabar suprantu, kad nereikėjo delsti pajutus stiprų pilvo skausmą. Jei būčiau anksčiau nuvykusi į ligoninę, tikrai nebūtų reikėję galynėtis su tokiomis rimtomis ligos komplikacijomis. Visiems norėčiau pasakyti: neeksperimentuokite su savo sveikata ir nebandykite gydytis patys. Sveikatą patikėkite specialistams“, – patarė G.Baikštytė.

Trys pagrindiniai požymiai

Medikai apendicitą vadina viena lengviausių, o kartu ir sudėtingiausių ligų, nes ją diagnozuoti nėra paprasta. Tai viena dažniausių ligų, kuriai užklupus žmogų būtina operuoti.

„Apendicitas – tai riestinės žarnos kirmėlinės ataugos lėtinis arba ūminis uždegimas, sukeliantis stiprų skausmą. Laiku ligos nediagnozavus, nesikreipiant į gydytojus, gali vystytis gyvybei pavojingos komplikacijos“, – sakė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės pilvo chirurgas Eduardas Pabarčius. Gydytojas išskyrė tris pagrindinius apendicito simptomus: skausmą, pykinimą ir karščiavimą. Skausmą ligos pradžioje žmogus paprastai pajunta aukščiau bambos. Po kelių valandų skausmas nusileidžia į apatinę dešinę pilvo dalį. Kartais, esant anomalijai, apendicitas gali atsirasti ir priešingoje kūno pusėje, tačiau simptomai ir šiuo atveju išlieka tie patys. Skausmą dažniausiai lydi pykinimas ir nedidelis karščiavimas – temperatūra gali siekti 37,4 Celcijaus.

„Pasireiškus visiems šiems požymiams, reikėtų pasirodyti medikams. Jei ligonis kreipiasi į gydymo įstaigą praėjus kelioms valandoms nuo skausmo pradžios, tai dar nėra rimto pavojaus. Tačiau jeigu jis skausmą kenčia visą dieną arba net kelias dienas, tuomet komplikacijos neišvengiamos“, – tikino chirurgas E.Pabarčius.

Nuo skausmo gelbsti šaltis

Ką reikėtų daryti įtarus apendicitą? „Ištikus apendicito priepuoliui, reikėtų atidžiai stebėti ligos eigą, – patarė chirurgas. – Būtina fiksuoti laiką, kada prasidėjo pirmi skausmai, pačio skausmo pobūdį – ar jis deginantis, duriantis, pjaunantis, pastovus ar banguojantis. Jokiu būdu negalima valgyti ar gerti, nes po to mažiausiai šešias valandas tokio paciento operuoti negalima.“

Taip pat, įtarus apendicitą, draudžiama vartoti bet kokius vaistus – antibiotikus ar analgetikus. Skaudamos vietos negalima šildyti – uždegimas tokiu atveju dar labiau išplis. Geriausia priemonė, laikinai suteikianti palengvėjimą – šalta pūslė. Namuose tokį šaldantį tvarstį galima pasidaryti į polietileninį maišelį įdėjus ledo ir jį apvyniojus audeklu ar rankšluosčiu.

Būtina skubiai operuoti

Dažnai apendicitą sunku atskirti nuo kitų pilvo organų ligų – skrandžio, tulžies pūslės, kasos uždegimo, opos prakiurimo, šlapimo organų uždegimo, todėl apendicito diagnozei patvirtinti dažnai prireikia ne vieno tyrimo.

Apendicitu serga įvairaus amžiaus žmonės, tiek vyrai, tiek moterys, jis neretai diagnozuojamas ir vaikams. Kodėl išsivysto kirmėlinės ataugos uždegimas, nėra visiškai aišku. Manoma, kad uždegimą gali išprovokuoti kirmėlinės ataugos spindžio užsikimšimas. Jį užkimšti gali svetimkūniai, pavyzdžiui, arbūzų sėklos ar vynuogių kauliukai, parazitai. Jauniems žmonėms tai gali nutikti išvešėjus limfiniam audiniui. Taip pat uždegimas gali atsirasti ir dėl kokių nors priežasčių sutrikus kirmėlinės ataugos kraujotakai.

Apendicito gydymas yra tik operacinis – operacijos metu pašalinama kirmėlinė atauga. Laiku negydomas apendicitas komplikuojasi. Kai kada komplikacijos gali būti itin apgaulingos – žmogus kurį laiką gali jaustis gerai. Tačiau tai vadinama netikru pagerėjimu. Skausmas šiek tiek aprimsta, bet iš tikrųjų vyksta apendicito gangrena. Vėliau skausmas intensyvėja, apima visą pilvą, pasireiškia naujų simptomų. Tai vadinamasis grėsmingas apendicitas, jis pasireiškia skausmais visame pilvo plote, raumenų tempimu. Delsti tokiu atveju negalima, ligonį reikia skubiai operuoti, nes gali vystytis žarnų nepraeinamumas ar pilvaplėvės uždegimas, vadinamas peritonitu.

Po operacijos žmogus ligoninėje paprastai gydomas keturias–penkias paras. Pirmas dvi savaites po operacijos ligoniui nerekomenduojama persivalgyti, vartoti aštrių, keptų ar rūkytų maisto produktų, nes jie gali dirginti žarnyną. Žarnyno veikla paprastai atsistato po trijų savaičių, užgyja randai, dingsta skausmas.