Mokslininkai Baris Komisarukas, Karlosas Bajeris-Floresas ir Beverlė Vipl (tarptautinio bestselerio „G taškas“ bendraautorė) pradėjo tyrinėti, ar moterys, kurioms visiškai pažeistos nugaros smegenys, patiria malonumą lytinio akto arba kitokio seksualinio stimuliavimo metu. Kai kas netgi teigia, kad joms pavyksta pajusti orgazmą.
„Tai labai paslaptinga, nes pagal tradicinį suvokimą dėl pažeistų nugaros smegenų tokie pojūčiai turėtų būti neįmanomi, - sakė profesorius B. Komisarukas iš Rutgerso universiteto Nju Džersyje. - Be to, žinomas bent jau vienas atvejis, kai moteris su tokia trauma sakė, jog būdama nėščia juto, kaip jos pilve juda mažylis.“
Klaidžiojantis nervas
Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas, Amerikos sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministerijos agentūros remiamas ištyrė moteris, kurioms buvo visiškai pažeistos nugaros smegenys. Šios moterys buvo stebimos, tiriamas skausmo slenkstis joms pačioms stimuliuojat vaginą arba gimdą.
„Kai ištyrėme šias moteris, pamačiau, kad net ir su stipriai pažeistu stuburu moterys jaučia makšties ir gimdos kaklelio stimuliavimą, - sakė profesorius B. Komisarukas. - Kai kurios netgi sakė patyrusios orgazmą.“
Neurobiologas iškėlė hipotezę, kad esama alternatyvaus maršruto nuo makšties ir gimdos kaklelio į smegenis: klaidžiojantis nervas, kuris, aplenkdamas nugaros smegenis, nuo apatinės kamieninių smegenų dalies medulos per kaukolės pagrindą kaklu per krūtinės ląstą ir diafragmą veda į abdominalinę sritį, aplenkdamas nugaros smegenis. Pirmieji požymiai, kad šis nervas pasiekia dubens sritį, išaiškinti dešimtąjį dešimtmetį, atliekant bandymus su žiurkėmis. Tačiau šiame etape nenustatyta, ar toks reiškinys būdingas ir žmonėms.
Vienintelis būdas patikrinti šią hipotezę – tiriamųjų moterų smegenų skenavimas. Juo norėta nustatyti, ar, stimuliuojant šių moterų vaginą ir gimdą, suaktyvėja medula, susijusi su klaidžiojančiu nervu. Mokslininkai išaiškino, jog tai išties atsitinka.
Verkė iš laimės
„Moterys buvo laimingos, sužinojusios, kad jų pojūčius galima paaiškinti moksliškai. Daugeliui jų nerimą kėlė gydytojų žodžiai, kad po traumos jos nieko nejaus, - sakė jis. - Daugelis moterų net nebandė išsiaiškinti, ar jos ką nors jaus. Todėl laboratorijoje atlikti bandymai tapo pirmuoju atveju per daugelį metų. Seksualiniai pojūčiai jas nustebino. Tai buvo labai emocinga akimirka – kai kurios moterys verkė iš laimės. Tai labai sujaudino. Ir mes patys verkėme kartu su jomis, nes tai buvo labai dramatiška.“
Dar daug reikės sužinoti apie nervų sistemą. Kai kurie nerviniai junginiai, ypač vidaus organų, tarp kurių – makštis, gimdos kaklelis ir gimda, yra labai sudėtingi. Pavyzdžiui, nežinoma, kokias nervines galūnes reikia išsaugoti atliekant histeroktomiją (gimdos pašalinimą), kad moteriai išliktų pojūčiai. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų itin pasikeitė supratimas apie neuromediatorius.
Nervų sistemoje išaiškinta daugiau nei 50 neuropeptidų (cheminės medžiagos, moduliuojančios neuronų veiklą; esama įvairių kombinacijų, kurios nustato skirtingus neuronų reakcijos „atspalvius“), apie kuriuos anksčiau nieko nežinota.
Klaidžiojančio nervo aktyvumo registravimas reiškia, jog įmanoma sugrąžinti normalius pojūčius kitiems dubens srities organams, tarkime, šlapimo pūslei.
Atskleidžia paslaptis
Profesoriaus B. Komisaruko darbas registruojant smegenų reakciją į orgazmą – pirmasis medicininis bandymas. „Vienas įspūdingiausių atradimų yra tai, kad orgazmo metu suaktyvėja skirtingi smegenų ruožai, - sakė jis. - Visos smegenys aktyviai naudoja deguonį. Orgazmas naudingas smegenims.“
Viena aktyviai naudojama smegenų dalis – prisišliejantis branduolys, kuris, kaip mokslininkai jau anksčiau nustatė, reaguoja ir į psichoaktyvias medžiagas - kokainą, nikotiną ir kofeiną. Kitos dvi naudojamos sritys – centrinė ir priekinė galvos smegenų dalys, kurios suaktyvėja reaguodamos į skausmo dirgiklį.
„Tai leidžia spėti, jog esama inhibicinio aktyvumo, nes orgazmas ir vaginalinė stimuliacija stipriausiai blokuoja skausmą.“
Trečioje vietoje – paraventrikulinis branduolys, kuriame išskiriamas oksitocino hormonas. Į kraujotakos sistemą oksitocinas patenka orgazmo metu ir sukelia gimdos susitraukinėjimus.
Mokslininkams 99 procentai smegenų vis dar yra paslaptis. „Žmogaus smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų. Spėjama, kad kiekvienas neuronas iš kitų neu-ronų gauna apie tūkstantį signalų, - sakė jis. - Mes neurobiologai, tačiau apie smegenų „teritoriją“ žinome kur kas mažiau negu astronomai – apie Mėnulį.“ Būdas, kuriuo smegenų neuronai sukuria sąmoningą suvokimą, - neurobiologijos „Šventasis Gralis“.
Gali sumažinti skausmą
Nauja B. Komisaruko tyrinėjimų sritis moterims leidžia pademonstruoti jų smegenų aktyvumą realiu laiku. Taip galima patikrinti, ar tai padeda atsikratyti seksualinių problemų. Jos stebės, kaip veikia smegenys savistimuliacijos metu. „Ar orgazmo nepatiriančios moterys gali sąmoningai sustiprinti tam tikros smegenų dalies aktyvumą? Ar nuolatinio genitalinio susijaudinimo kamuojamos moterys gali tą aktyvumą sumažinti?“
Tai nėra taip neįtikėtina, kaip atrodo: chroniškų skausmų kamuojami žmonės gali sumažinti savo kančias, stebėdami į skausmą reaguojančias smegenų dalis.
„Be to, daug vilčių siejama su šiuo metodu ir galimybėmis patiems paveikti smegenis anksčiau nežinomais būdais. Ar tai gali padėti atsikratyti skausmingos priklausomybės arba depresijos? Čia regiu didelį potencialą.“
