Paprašytas papasakoti apie užsikodavimą nuo priklausomybių, klinikos direktorius įspėjo, kad apie „torpedas“, hipnozę, injekcijas, elektrostimuliaciją ir kitus alkoholizmo gydymo būdus toksikologai paprastai nekalba, nes nenori pakenkti savo pacientams.
„Mes laikomės strategijos, kad visi metodai, kurie padeda, turi teisę egzistuoti, ir jeigu vienas nepadeda, padeda kitas. Tai yra labai gerai, nes gydyti priklausomybes ir gauti teigiamą efektą - gana sudėtinga“, - sakė E.Atkočiūnas.
Kita vertus, kodavimas - kompleksinio gydymo sudėtinė dalis ir kaip prioritetinis nerekomenduojamas.
Implanto neatsikratysi
Tenka išgirsti ir apie tai, kad kodavimas nuo žalingų įpročių - puiki erdvė apsišaukėliams. Paklaustas, ką apie tai mano, DELFI pašnekovas sakė, kad iš tiesų taip ir yra, nes „apibrėžti kodavimą kaip grynai medicininį metodą būtų pakankamai sudėtinga“.
Nuo vaikystės girdėdami, kad tai vienas, tai kitas giminaitis ar kaimynas užsikodavo, įsivaizduojame po oda siuvamas ampules, kurios, jei žmogus išgeria alkoholio, ištirpsta ir po kūną pasklinda mirtinas nuodas. Bijodamas mirti, žmogus nebegeria alkoholio, nes žino, kad jei tą padarys, bus viskas.
Pasak E.Atkočiūno, implantinė kodavimo nuo priklausomybių forma turi psichologinio barjero efektą, nes implanto žmogus negali atsisakyti. Tokiu atveju pacientas turi pats kreiptis į specialistą ir tai yra tam tikras barjeras, sulaikantis žmogų nuo vartojimo ilgesnį laiką.
Pasak gydytojo, yra ir „Disulfiramo“ tablečių, kurios pavartojus alkoholio sukelia širdies veiklos, kitų organų sutrikimus, pasišlykštėjimą alkoholiu.
„Jos veiksmingesnės, tačiau tabletėms reikia sąmoningumo. Išrašydami jas gydytojai visada rekomenduoja, kad pacientas tuos vaistus išgertų artimųjų akivaizdoje“, - pridūrė klinikos vadovas.
Moterys - išradingos
Pasiteiravus, kodėl alkoholikams „nepadėjus“ pasišlykštėti svaigalais, E.Atkočiūnas pripažino, kad į šį klausimą toksikologai atsakinėja ne po vieną ir ne po du kartus per dieną telefonu, raštu ir elektroniniu paštu.
„Mes to patarti negalim. Esame iš praktikos girdėję, kad tokių atvejų pasitaiko. Moterys išradingos, išbando įvairių dalykų ir vyrams yra buvę nepaaiškinamų pojūčių, gal kuris dėl to ir nevartojo“, - sakė gydytojas.
Vis dėlto, jo nuomone, alkoholizmas - kaip upė. Jokios užtvankos nesustabdys jos tekėjimo, kaip jokie medikamentai nesustabdys alkoholio vartojimo, jei nebus taikomas psichologinę priklausomybę svaigalams mažinantis gydymas.
„Jeigu mes nespręsim aplinkos, socialinių problemų, žmogui alkoholio ar narkotikų vartojimas atrodys prasmingas, jokie gydymai nepadės“, - įsitikinęs Vilniaus toksikologijos klinikos vadovas.
Torpedą „siuva“ tik blaiviems
Tai, kad žmonės domisi kodavimu nuo alkoholio ir kitų priklausomybių, akivaizdu panaršius po skelbimus.
Pasiskambinus į besireklamuojančias klinikas galima sužinoti ne tik paslaugų kainas, bet ir šį tą apie patį kodavimą, pacientų eiles.
Viename iš privačių kabinetų Kaune anoniminį alkoholizmo gydymą (kodavimą, hipnozę, „torpedą“) siūlančios specialistės konsultacija kainuoja 60 litų, kodavimas - 200 litų. „Torpedos“ kaina - ta pati.
„Registruojam iš anksto ir jei žmogus nori, kad po konsultacijos būtų užkoduotas, turi būti 5 dienas negėręs. Šiandien neturiu ką pasiūlyti, procedūros reikėtų laukti iki ketvirtadienio. Galima tą pačią dieną po konsultacijos užkoduoti“, - paslaugas siūlė registratorė.
Pasak jos, kodavimas ir „torpeda“ skiriasi, tačiau apie tai per konsultaciją paaiškina daktaras narkologas, kuris susitikęs su žmogumi konkrečiai pažiūri, kaip jis bendrauja, kas jam labiau tiktų.
Pasiskambinus į „Neurosveikatą“ paaiškėjo, kad prieš kodavimą žmogus turi būti nevartojęs 7 dienas. Čia konsultacija kainuoja 40 litų, kodavimas metams - 260 litų.
Žada nepalikti likimo valiai
„Vieniems žmonėms tas 7 dienas sunkiau, kitiems lengviau išbūti blaiviems. Per konsultaciją gydytojas savaitei laiko paskiria vaistus, jei kyla nerimas, įtampa, nemiga, nes paprastai tokie reiškiniai nutraukus alkoholio vartojimą „išlenda“, - aiškino telefonu pacientus registruojanti moteris.
Paklausta, kaip vyksta pats kodavimas, DELFI pašnekovė paaiškino, kad daromos dvi injekcijos - po mentimi ir į veną.
Kas vyksta, jei po kodavimo pavartojama alkoholio, moters teigimu, priklauso nuo žmogaus organizmo, amžiaus, sveikatos būklės, gėrimo stažo ir būdo.
„Aišku, gali būti ir su širdimi blogai - iššaukti infarktą, insultą, tačiau tai labai individualu. Numirti žmogus gal ir nemirs, tačiau kodas, jei nenustojama vartoti alkoholio, tikrai nėra gerai sveikatai“, - sakė registratorė.
Pajutusi, kad išgąsdino, moteris ramino, kad po procedūros žmogus nepaliekamas likimo valiai, yra kviečiamas į konsultacijas: „Gydytojai koreguoja paciento būseną, vaistų pagalba sustiprina kodą. Jeigu ir atsiranda šalutiniai reiškiniai, tos problemos išsprendžiamos. Medikų globoje žmogui prie abstinencijos lengviau įprasti“.
Už ilgalaikį kodavimą - 700 Lt
Dar viena išblaivinimo ir alkoholizmo gydymo paslaugas teikianti Kauno klinika už kodavimą metams ima 300 litų. Kombinuotas medikamentinis ir elektrostimuliacijos gydymas kainuoja 350 litų.
Pasirodo, čia galima užsikoduoti ir ilgesniam laikui. Penkeriems metams ši paslauga kainuoja apie 700 litų.
„Tas žmogus turi sutikti, pats norėti ir turi būti 7 paras negėręs, - įspėja registratorė. Paklausta, ar mažiau dienų netinka, sako, kad ne, nes kodas reaguoja su alkoholiu, taip kad koduojant jo organizme neturėtų būti.
„Konsultacija trunka iki 40 minučių, paskui leidžiami vaistai į veną. Jei reikia, taikoma elektrostimuliacija - paguldžius žmogų, su elektrodais veikiami tam tikri taškai. Po to pacientas gali eiti į darbus. Jei per procedūrą kas nors darosi, per keletą minučių praeina“, - aiškino klinikos darbuotoja.
T.Kajokas: mūsų valstybė pelnosi iš žmonių gėrimo
Ar galima sakyti, kad vieni kodavimo nuo alkoholizmo būdai patikimi, o kiti - nepatikimi, - DELFI klausė medicinos mokslų daktaro, toksikologo psichoterapeuto Tomo Kajoko.
T.Kajokas Ko gero, negalima. Visi kodavimo būdai remiasi vidiniu žmogaus noru atsisakyti blogo įpročio - rūkymo, alkoholio, narkotikų, ar lošimų, ir įtaiga, kurią profesionalai naudoja norėdami sustiprinti paciento pasiryžimą keistis.
Yra žmonių, kurie savo darbe naudoja hipnozę ir gali sustiprinti poreikį kažko nebejausti arba kažko labiau norėti. Tačiau, mano įsitikinimu, prieš žmogaus valią nieko negalima įdėti į galvą, ko jis pats nenorėtų priimti. Todėl visų sėkmingų kodavimų pagrindas - nusistatymas ir vidinis nusiteikimas, poreikis keisti savo gyvenimą.
Jeigu žmogus neturi tokio poreikio, geriau jo „nepumpuoti“, nebandyti kažko padaryti.
DELFI: Kodėl kodavimas nuo alkoholizmo ne visada padeda?
T.Kajokas Visi vienadieniai gydymo metodai turi esminį trūkumą - lyg ir išlaisvina žmogų nuo asmeninės atsakomybės. Ir jeigu žmogus per tą laikotarpį apsieina be alkoholio (metus, dvejus ar trejus), kažką pakeičia savo gyvensenoje, tada galima manyti, kad atsilaikys ir nebegers.
Dalis žmonių pasižymi plačiais interesais, jų gyvenime alkoholis užima nedaug vietos. Na, sakykime, jūsų namuose auga kukli gėlytė, kuri neužima visos patalpos. Jeigu ją patrauksite, niekas nė nepastebės, gal tik po savaitės atkreips dėmesį: „Žiūrėk, čia stovėjo kažkokia gėlė, o dabar jos nėra, kažko stinga“.
Tačiau būna, kad gėlė užima pusę kambario, dėl jos tenka patraukti net baldus, kompiuterius. Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar lošimo taip pat užima labai daug vietos, todėl jos atsisakius atsiveria baisi tuštuma.
DELFI: Laikraštiniuose skelbimuose kodavimui priskiriami tokie gydymo būdai kaip hipnozė, kodavimas, tačiau kas yra „torpeda“?
T.Kajokas Tai kažkas mišraus tarp kodavimo, hipnozės ir medikamentinio gydymo. Yra tam tikrų vaistų, kurie nesuderinami su alkoholiu, ir ne taip mažai.
Tradiciškai žmonės tuos vaistus geria, tačiau senu įpratimu juos galima implantuoti į paodį arba raumenis.
DELFI: Dabar taip nebedaroma?
T.Kajokas Daroma, tačiau tai senas metodas, turintis šalutinių poveikių, jo rezultatai ne geresni už visus kitus metodus. Asmeniškai aš pacientams niekada nesu siūlęs tokio būdo, nebent jie patys ateina ir sako, kad labai to nori ir nesvarbu, kad gali supūliuoti ar kilti kitokių komplikacijų.
Yra vienas kitas pacientas, kuris „pasirašo“ tik po tokiu gydymo būdu, nori apčiuopiamo daikto, kad galėtų negerti. Mano galva, tai nemažai susiję su asmenybiniu poreikiu turėti kažką apčiuopiamo - žinoti, kad užpakalyje yra kažkas, panašaus į granatą, kuri gali susprogti.
Tačiau jei žmogaus būdas destruktyvus ir chaotiškas, „torpeda“ nesulaiko nuo alkoholio vartojimo. Tuomet komplikacijos būna varginančios ir pacientams, ir gydytojams, nes tenka tuos implantuos išimti, drenuoti ir taip toliau.
DELFI: Pasitaiko mirčių?
T.Kajokas Lyg ir yra buvę. Literatūroje apie tai rašoma.
„Torpeda“ panaši į rusišką ruletę, nes nežinai, ar žmogui, pavartojus alkoholio, kažkas bus, ar nebus. Tokiu atveju nemaža dalis sėkmės ir efekto priklauso nuo pacientų atrankos ir asmeninio pasitikėjimo. „Torpeduoti“ be atrankos - tas pats, kaip masinė hipnozė teatro salėje.
DELFI: Esate sakęs, kad visi vienadieniai metodai turi stebuklo aurą, tačiau jų nenurašote, jei yra žmonių, kuriems padeda. Kodėl?
T.Kajokas Jeigu gali mobilizuoti žmogaus pastangas negerti, tam tikslui taikyti vienokią ar kitokią intervenciją, kodėl to nedaryti?
Aš galvoju, jei kažkokia bobutė užkalba kaime ir žmogus nustoja gerti, tai kodėl tą bobutę reikėtų smerkti?
Anksčiau buvau kategoriškesnis, tačiau dabar matau paradoksą - valstybei geriančių žmonių nereikia. Taip elgiamasi, tarsi jų apskritai nebūtų, ir tiesiog pelnomasi iš to, kad žmonės geria.
Jeigu kalbėtume apie vaistus (alkoholizmui gydyti – DELFI), kol kas Lietuvoje net elementariausių stinga. Kitose Europos valstybėse vaistų yra, tačiau mūsų šalyje jie neregistruoti.
DELFI: Ar tai praktikuojantiems gydytojams didelė problema?
T.Kajokas Be abejo, nes, tarkim, Vakarų Europoje daugiau nei 20 metų naudojamas standartinis vaistas „Acamprosate“, tačiau Lietuvoje jis nė karto nebuvo registruotas. Savo pacientams esame priversti jį išrašyti kaip vardinį preparatą, kuris vežamas iš Vokietijos.
Lietuvoje, „Vokiečių vaistinėje“, jis kainuoja apie 500 litų per mėnesį, o Lenkijoje, kur yra registruotas – apie 200 litų per mėnesį.
Ir tai tik vienas iš valstybinės medicinos ir vaistų politikos akibrokštų.
