Permainų metas
2006-ųjų birželio pabaigoje Vyriausybė patvirtino antrąjį sveikatos apsaugos įstaigų restruktūrizacijos etapą, per kurį numatyta privatizuoti ne mažiau kaip 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų.
Atsižvelgdami į tai Lazdijų rajono PSPC gydytojai praėjusių metų pabaigoje nusprendė įkurti bendrovę Lazdijų sveikatos centras. Kol šis centras neturi patalpų, bendrovė neįregistruota medicinos įstaigų registre ir veiklos nepradėjo. Anot centro valdybos nario chirurgo Jono Juodžio, norą tapti privačios bendrovės akcininkais pareiškė visi 18 PSPC gydytojų. "Buvome nuvažiavę į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ministras Rimvydas Turčinskas pritarė mūsų siekiams", - teigė buvęs Lazdijų PSPC vyriausiasis gydytojas Romas Jurkevičius.
Po vieną neišsilaikytų
"Visi buvome už bendrovės steigimą. Nenorime, kad atvažiuotų vilniečiai ar kauniečiai ir dalimis privatizuotų šias paslaugas. Siekiame, kad išliktų didesnė struktūra, kurioje dirbtų daugiau medikų", - aiškino R.Jurkevičius. Kita priežastis, kodėl lazdijiškiams nepriimtinas privačių kabinetų, kuriuose dirbtų po vieną ar du gydytojus, steigimas - per didelis darbo krūvis. Anot medikų, privačiai dirbančių kolegų liūdnas pavyzdys rodo, kad dėl darbo apimties jie nebegali užtikrinti kokybiško paslaugos teikimo - nelieka laiko nei važiuoti tobulintis į kursus, nei poilsiui, net sirgti nėra kada.
"Lazdijų rajonas specifinis tuo, kad dauguma gyventojų yra vyresnio amžiaus. Jie išsibarstę po atokius kaimus. Joks privačiai dirbantis gydytojas negalėtų atvažiuoti apžiūrėti ligonių, nes žmonių per mažai, kad vienas gydytojas galėtų išlaikyti kabinetą", - dar vieną argumentą dirbti bendrovėje nurodė gydytoja Virginija Venckuvienė.
Ligoniais rūpinsis ne blogiau
Medikai tvirtina, kad jiems tapus privačios medicinos įstaigos darbuotojais niekas nesikeis. Bendrovė pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK), todėl už suteiktas paslaugas ligoniams mokėti nereikės. Visi būtini tyrimai sveikatos būklei nustatyti bus atliekami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir iki šiol.
"Mums svarbu, kad kiekvienas pacientas būtų kuo geriau ištirtas ir jam suteikta kvalifikuota pagalba. Išeiti nusprendėme dėl ligonių, tačiau jie nenori suprasti šio mūsų žingsnio. Daugelis mano, kad jei struktūra privati, būtinai turime siekti pelno, bet taip nėra", - teigė V.Venckuvienė.
Lazdijų sveikatos centras iš savivaldybės savo žinion nuomos pagrindais norėtų perimti ir ambulatorijas, ir visą PSPC turtą.
V.Venckuvienė neigė kalbas, esą po privatizavimo kai kurie darbuotojai neteks darbo. "Nieko neketiname atleisti, dirbtų ta pati komanda kaip iki šiol. Negriausime gerai veikiančios sistemos. Neturime ko atsisakyti - gerai dirba statistika, registratūra, pagalbiniai kabinetai. Talonų sistema nebūtų įvesta. Kaip ir šiuo metu, kiekvieną asmenį specialistas priimtų tą pačią dieną. Jam būtų suteiktos kompleksinės paslaugos", - aiškino ji.
Į bendrovę susibūrusių medikų nuomone, būtina privatizuoti visas pirminės priežiūros paslaugas.
Privatizuoti neskubės
Lazdijų sveikatos centro akcininkai rajono tarybai įteikė prašymą dėl Lazdijų PSPC turto nuomos. Kadangi vietos politikai vienos nuomonės šiuo klausimu neturėjo, taryba jokio sprendimo nepriėmė. Ji įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Salatką sudaryti trišalę komisiją, kuri per mėnesį atliktų tyrimą ir pateiktų išvadas.
"Reikia atlikti skaičiavimus, išsiaiškinti, ar jų teikiamos paslaugos bus kokybiškos. Mūsų rajonas nėra turtingas, todėl nereikėtų skubėti laiminti šimtaprocentinio privatizavimo. Be to, būtina užtikrinti, kad privatizacija vyktų sklandžiai ir skaidriai, nepakenkdama ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų interesams", - LŽ teigė savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė.
Anot jos, medikai pirmiausia turėtų pateikti konkretų savo veiklos planą, o ne apsiriboti tik žodiniu patikinimu, kad teiks paslaugas. Jei atsitiks taip, kad neliks gydytojų, norinčių dirbti PSPC, teks kviestis medikus iš kitų rajonų. "Panaudos pagrindais gal ir būtų galima išnuomoti dalį PSPC turto, tačiau jie nori visko", - dėl "uabo" užmojų baiminasi L.Džiaukštienė.
Neskubėti visiškai privatizuoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų linkęs ir rajono meras Artūras Margelis: "Ieškome sprendimo būdų, kurie būtų palankiausi paslaugų gavėjams - rajono gyventojams. Šiuo metu rajone 20 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų yra privatizuota. Jeigu išliks ir valstybinis paslaugų teikimas, bus didesnė konkurencija, kuri skatins užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą."
Savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Aldona Šerėnienė, privačiai dirbanti gydytoja, teigia kol kas nematanti priežasčių, dėl kurių reikėtų naikinti PSPC. "Ar bus geriau, jei gydytojai išeis dirbti privačiai? Pirmiausia reikėtų pradėti nuo ambulatorijų, kur labiausiai atsiskleistų gydytojų iniciatyva ir savarankiškumas, kad paslauga būtų priartinta prie žmonių. Jei išeis visi gydytojai, gal ir nėra blogai. Tačiau neaišku, ar pavyks užtikrinti greitosios pagalbos paslaugas šiai tarnybai atsidūrus privačiose rankose, juoba kad Vyriausybė yra numačiusi tokias tarnybas stambinti", - dėstė ji.
Nuomonės dar neklausė
Tiek savivaldybės administracijos atstovai, tiek PSPC gydytojai pabrėžia, kad jiems labiausiai rūpi, jog pacientams būtų suteikta kokybiška paslauga, tačiau kol kas nė viena šalių neišklausė pačių gyventojų nuomonės.
LŽ kelių lazdijiškių pasiteiravus, kokia pirminės sveikatos priežiūros paslauga būtų jiems priimtinesnė - valstybinė ar privati, tik viena moteris pasisakė už valstybinę. Kitų dzūkų argumentai, kodėl rinktųsi privačią paslaugą, buvo panašūs - nereikėtų laukti eilėse, gydytojai būtų atidesni ir dėmesingesni.
Žmonės nebūgštauja, jei kartais reikėtų mokėti už vieną ar kitą paslaugą. "Jeigu reikės, mokėsime. Nors teigiama, kad medicina nemokama, norėdami geresnės priežiūros ir malonaus elgesio, vis tiek mokame. Tad nėra jokio skirtumo", - nesibaimino lazdijiškiai privačios medicinos.
Nėra pagrindo nuogąstauti
Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 370 medicinos įstaigų, 173 iš jų yra viešosios, o 197 - privačios įstaigos. Kadangi valstybinės įstaigos yra gerokai didesnės už privačias (šiose dažnai dirba tik po vieną gydytoją), prie valstybinių yra prisirašę 77 proc. šalies gyventojų. Privatūs gydytojai rūpinasi beveik keturiskart mažesne pacientų dalimi.
VLK šiemet skyrė beveik 5 proc. daugiau lėšų pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, iš visų skirtųjų 7 proc. atiteks privačioms įstaigoms.
"Nemanau, jog yra blogai, kad ši paslauga privatizuojama, nes liks tie patys gydytojai ir galės teikti identiškas paslaugas. Lazdijiškiams nuogąstauti nėra ko. Privačios įstaigos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl pacientams, besikreipiantiems į privatų gydytoją dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, mokėti tikrai nereikės. Ar gali privatininkas po kurio laiko pradėti imti pinigus už tokias paslaugas? Ne, nes to nenumato įstatymai. Jeigu pasikeitus įstatymams bus nustatyta tam tikra priemoka, ją mokėti teks ir į viešąsias įstaigas besikreipiantiems pacientams. Taip yra kai kuriose valstybėse", - teigė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
