Tikrina, ar atėjo
“Trūksta visų rūšių kraujo. Nebūkite abejingi, tapkite kraujo donorais”, - skelbia kraujo donorystės centrai. Šiuo metų laiku, kuomet dauguma donorų atostogauja, ši problema paūmėja.
Kauno medicinos universiteto (KMU) Hematologijos klinikos Transfuziologijos sektoriaus vadovė Diana Remeikienė sako, kad Klinikos kraujo stygių jaučia jau nuo praėjusios vasaros. Jo reikia daugeliu atvejų, kai žmogus nukraujavęs, jo kraujas apnuodytas ir panašiai.
Siekdami, kad nepritrūktų gyvybiškai būtino donorinio kraujo, medikai imasi kraštutinių priemonių. Jei ligonį reikia operuoti arba perpilti kraują, jo artimųjų prašoma nueiti į kraujo centrą, ten duoti kraujo ir atnešti tai patvirtinančią pažymą.
Kaune veikiančio Kraujo donorystės centro savininkas bei vadovas Artūras Venslauskas patvirtino, kad kraujo yra davę keletas žmonių, atsiųstų iš ligoninių. “Jei ligoniui reikia penkių dozių kraujo, penki žmonės atėjo ir jo davė. Paskui iš ligoninės skambino, vardijo pavardes ir klausė, ar šie žmonės tesėjo pažadą”, - pasakojo A.Venslauskas. Jis tikino, kad tokie donorai į Kraujo donorystės centrą atėjo tik iš Nacionalinio kraujo centro aptarnaujamų ligoninių. Esą šių žmonių duotas kraujas vėliau buvo nuvežtas būtent šioms ligoninėms.
Nacionalinis kraujo centras aprūpina Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskričių ligonines, o Kaune įsikūręs Kraujo donorystės centras - Kauno, Marijampolės, Alytaus, Šiaulių ir kitų apskričių gydymo įstaigas.
Įspeisti į kampą
A.Venslauskas tikino nepritariąs siekiui į donorystę įtraukti ligonių artimuosius, nes į kampą įspeičiami tie ligoniai, kurie neturi jaunesnių giminių ar draugų, kurie gali būti donorais.
“Ieškodami donorų su ligonių giminaičiais mes nebendraujame, tik gauname užsakymus iš ligoninių”, - tikino Kauno kraujo donorystės centro vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kitose pasaulio šalyse donorų paieška užsiima ne kraujo centrai, bet įvairios visuomeninės organizacijos. Pasak jo, Lietuvoje ši našta užkrauta ant kraujo centrų.
Nacionalinio kraujo centro atstovė spaudai Jūratė Vaidelienė pripažino, kad jos atstovaujama įstaiga donorų skaičių didina pasitelkdama gydomų asmenų artimuosius. Kuomet ligonis registruojamas planinei operacijai, jam įteikiamas lankstinukas, į kurį įdėta skrajutė su užrašu: “Jei galite, pakvieskite savo artimą papildyti kraujo atsargas.”
Nacionalinio kraujo centro atstovė prisiminė atvejį, kuomet į jų įstaigą atėjusi moteris davė kraujo ir po to kalbėdama telefonu, girdint aplinkiniams, piktai išrėžė: “Vaistus ir visa kita nupirkau, dar jie liepė eiti duoti kraujo!” Ši moteris, pasak J.Vaidelienės, netrukus buvo sugėdinta. Tuo pat metu kraujo davę jaunuoliai jai paaiškino, kad aukoja kraują tik dėl to, kad nori kažkam padėti.
Specialistai tikina, kad prastos sveikatos žmogaus kraujas neimamas. O tie, kurie kraują neatlygintinai duoda pirmą kartą - gauna įrėmintą sertifikatą. Vėliau išduodama pažyma, pavyzdžiui, jei reikia parodyti darbdaviui.
Be prievartos nesuvokia problemos
KMU Hematologijos klinikos Transfuziologijos sektoriaus vadovė D.Remeikienė patvirtino, kad KMUK medikai stengiasi padėti Kraujo donorystės centrui rasti donorų, ragindami ligonių artimuosius duoti kraujo. “Prievartos negali būti. Negalima grasinti, kad, nedavus kraujo, artimas žmogus nebus operuojamas. Kita vertus, kai nėra prievartos, mūsų žmonės dažniausiai nesuvokia šios problemos. Net tokiais atvejais, kai jie mato, kiek daug kraujo supilama jo artimam žmogui, retas kuris geranoriškai, supratingai tampa donoru”, - apgailestauja KMUK atstovė.
Pasak D.Remeikienės, individualiai raginami giminaičiai tik tų ligonių, kuriems yra pilamas kraujas. “Vieni sako, kad neturi jaunesnių giminių ar draugų, kurie galėtų duoti kraujo. Kiti pažada papildyti kraujo atsargas, bet neateina. Paskambinu į Kraujo donorystės centrą ir paklausiu, kiek buvo iš mūsų ligoninės nukreiptų žmonių”, - pasakoja medikė.
D.Remeikienė pripažįsta, kad puoselėjant neatlygintiną donorystę, artimųjų raginimas duoti kraujo turi ir neigiamą pusę. Ligonių artimieji nėra laikomi visiškais savanoriais. Jie jaučia pareigą duoti kraujo ir gali nuslėpti ligas, be to, jie nėra pasirengę tam psichologiškai ir galbūt fiziškai.
Tikrieji neatlygintini donorai kraują duoda skatinami vien noro padėti kitiems. Tačiau tokių tebėra mažuma, todėl, D.Remeikienės įsitikinimu, ligonių artimieji turi būtinai įsijungti į šį procesą.
KMUK skyriuose taip pat dalijami lankstinukai, raginantys prisijungti prie donorystės visiems. Tačiau tai, transfuziologijos sektoriaus vadovės spėjimu, duoda minimalius vaisius. “Mano tikslas - sugalvoti sistemą, kaip įtraukti ligonių giminaičius į donorystę”, - pridūrė KMUK atstovė.
Paiso žmogaus teisių
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovas Juozas Skirmantas Paukštys tikino, kad jo vadovaujama įstaiga kol kas nesusidūrė su kraujo stygiaus problema, nes taupiai jį naudoja, turi sukaupusi atsargų. Jis sako negirdėjęs, kad šiandien būtų privalomai reikalaujama duoti kraujo.
“Aukštesnių vadovų paliepimu sovietiniais laikais ligonių artimieji būdavo varomi į kraujo centrą ir turėdavo atnešti pažymą. Dabar to negalima daryti - būtų pažeistos žmogaus teisės”, - tikino J.S.Paukštys.
Pritraukti naujų donorų bei išlaikyti juos - nelengva. Davusiems kraujo vieną kartą, po dviejų mėnesių vėl skambinama ir prašoma atvykti. Kaunietis Tomas taip kelis kartus neatlygintinai davė kraujo ir ne kartą buvo prašomas telefonu dar kartą atlikti kilnią misiją. Tačiau Tomo giminaitė medikė paskatino daugiau to nebedaryti. Esą jei nutiks nelaimė kam nors iš artimųjų ir jis bus neseniai davęs kraujo, negalės padėti.
