Kartais miršta, regis, visiškai sveiki žmonės, pačiame jėgų žydėjime. Niekada nesiskundusi sveikata prieš keletą dienų staiga ištikus insultui mirė žinoma kardiologė profesorė Julija Braždžionytė. Neseniai iškeliavo Anapilin ilgai sirgę pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas Mstislavas Rostropovičius, pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Žydint medžiams po ilgos ir sunkios ligos mirė popiežius Jonas Paulius II. Prieš septynerius metus gegužės mėnesį, eidamas 80-uosius metus mirė Šventosios Romos bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Specialistai pastebi, kad daugiausiai žmonių pavasarį palieka gyvenimą dėl širdies veiklos sutrikimų: infarktų, lėtinių išeminių, kraujotakos sistemos ligų, kardiomiopatijos.
“Kai kurių ligų sezoniškumą labai jaučiame, - tvirtino Kauno apskrities ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Ramutė Dragūnevičienė. - Pavasarį daugiau žmonių ištinka infarktas, smegenų insultas, padažnėja širdies ritmo sutrikimų. Padaugėja ir staigių mirčių. Deja, žmonės kantrūs ir neretai namuose kenčia skausmus, alpsta, bet vis tiek pirmiausiai mėgina gydytis patys ir delsia vykti į ligoninę. Neretai tokius ligonius jų artimieji atveža jau pavėluotai, kai medicina nebegali padėti.”
Šiuo metu Kardiologijos skyriaus Intensyvaus sekimo palatoje gydomi šeši ligoniai, kurie į ligoninę buvo atvežti labai sunkios būklės.
Pavasarį Kardiologijos skyriuje padaugėja ligonių, kuriuos greitosios medicinos pagalbos medikai atveža iš sodų, užmiesčio sodybų, bažnyčių.
“Lietuviai - darbštūs: mėgsta dirbti soduose taip, kad net pamiršta išgerti vaistus, nors serga kraujospūdžio ar kitomis ligomis, - teigė R.Dragūnevičienė. - Šviečiant kaitriai saulei visą dieną jie pasilenkę darbuojasi: kasa daržą, sodina daržoves ir maksimaliai išnaudoja visas savo fizines jėgas. Dirba, kol pajėgia, kol pakyla kraujospūdis, pasidaro silpna ir aptemsta akyse. Taip iš lauko darbų tiesiai į ligoninės reanimaciją, o vėliau į Kardiologijos skyrių pakliūva nemažai žmonių.”
Kardiologijos skyriaus medikams neretai tenka gelbėti bažnyčiose nualpusius maldininkus. Ypač religinių švenčių metu, kai į bažnyčias susirenka daug žmonių, trūksta gaivaus oro, tenka ilgai stovėti. Silpnesnės sveikatos žmonėms tokiais atvejais neretai sutrinka širdies darbas.
Paūmėja lėtinės ligos
Šilainių poliklinikos 2-osios pirminės sveikatos priežiūros klinikos vadovas, Mirties priežasčių nagrinėjimo komisijos pirmininkas gydytojas Vytautas Dinda tvirtina, kad pavasarį padaugėja mirčių, kai siaučia gripo epidemija, infekcinės ligos.
“Labiausiai dėl to nukenčia lėtinėmis ligomis sergantys vyresnio amžiaus žmonės, - sakė V.Dinda. - Senoliai dažniausiai serga keliomis ligomis ilgą laiką ir, rodos, dar kaip tie šiaudeliai galėtų plaukti vandens paviršiumi, bet vienas prikibęs šapelis - gripas ar kita sezoninė liga juos paskandina.”
Pastebimi tam tikri dėsningumai: mirtis sunkiai sergančiuosius pradeda pjauti pavasarį, po to lyg ir padaro pertrauką ir vėl sugrįžta vėlyvą rudenį.
Gydytojas V.Dinda atkreipė dėmesį, kad pavasarį, vasaros pradžioje, kai lauke karšta, daugiau ligonių patiria insultą.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 44813 gyventojų. Daugiausiai iš jų - 24321 mirė dėl kraujotakos sistemos ligų.
Pavasarį padaugėja traumų, kurias žmonės patiria iškylaudami, aktyviai sportuodami. Mirtingumas nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų Lietuvoje yra didelis, palyginti su kitomis ES šalimis.
Psichiatrai, psichologai pastebi, kad pavasarį užfiksuojama daugiau depresijos atvejų, itin sunkių, užleistų ligų formų, padaugėja apsinuodijusių, bandžiusių žudytis žmonių.
Niekuo neišsiskiriantys mėnesiai
Šiemet nuo sausio pirmosios iki gegužės 14-osios Kaune mirė 1694 gyventojai.
Kauno civilinės metrikacijos biuro vyresnioji specialistė Regina Banienė teigia, kad pavasarį žmonių miršta panašiai tiek pat, kiek ir kitais metų laikais.
Per mėnesį Kaune miršta vidutiniškai 350-400 žmonių. Balandžio mėnesį užregistruotos 332 mirtys, per pusę gegužės mėnesio - 179.
