Krūtyje apčiuopusios nors ir nedidelį guzelį moterys turėtų nedelsti - kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą. Nuo jo daug priklauso, koks bus tolesnis moters kelias pas medikus: tyrimus atliekančius radiologus ar net onkologus. Deja, daugelis moterų į gydytojus kreipiasi pavėluotai, neretai tada, kai liga būna gerokai pažengusi. Būna ir kitokių atvejų: nors ir dažnai lankomasi pas įvairius specialistus, tarp jų ir ginekologus, jiems nekyla mintis patikrinti moterų krūtis.
Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vedėja gydytoja Eglė Jonaitienė sako, kad pasitikrinti turi norėti pačios moterys, be to, apie tai joms turi priminti ir gydytojai. Į Kauno klinikas iš provincijos gydytis atvažiavusi moteris iki tol pas savus gydytojus lankydavosi nuolat. Ji sirgo kitomis ligomis ir net neįtarė, kad jos krūtyje - piktybinis auglys. Diagnozę nustatę Kauno klinikų medikai stebėjosi, kad provincijos medikai moters krūtų net nebuvo apžiūrėję.
Šeimos gydytojas yra tas asmuo, kuris pirmasis turi atkreipti dėmesį į moters sveikatos būklę. Jis turėtų apčiupinėti krūtis, limfmazgius, pažastis, apžiūrėti, ar nėra pakitimų. Įtarus mažiausią patologiją svarbu nusiųsti atlikti mamografiją ar echoskopiją bei konsultuotis pas onkologą.
Gydytoja primena, kad jaunos moterys jau nuo 20 metų turi priprasti pačios apžiūrėti savo krūtis. Tai būtina daryti po menstruacijų. Apskritai geriausias laikas visiems tyrimams - antroji ciklo savaitė. “Trisdešimties metų sulaukusių moterų krūtis kartą per metus turi apžiūrėti ginekologas arba šeimos gydytojas. Jei atsiranda guzelis, nereikia išsigąsti, bet būtina išsitirti”, - pataria E.Jonaitienė. Nors 80-90 proc. krūtyje apčiuopiamų darinių yra gėrybiniai, kiekvienas sukietėjimas krūtyje, pasak gydytojos, turi būti ištiriamas nuo vėžio.
Reikia nacionalinio koordinavimo centro
E.Jonaitienės teigimu, jaunų moterų (iki 45 metų) krūtų diagnostiką reikia pradėti nuo ultragarsinio tyrimo, vyresnių - nuo mamografinio. Jaunų moterų krūtyse yra daug liaukinio audinio, kuris rentgeno mamogramose užstoja visą vaizdą. Vyresnėms moterims su amžiumi liaukinio audinio mažėja, daugėja riebalinio, kurio fone labai gerai matomi bet kokie pakitimai. Prireikus patikslinti diagnozę, atliekami vienas kitą papildantys tyrimai.
“Nors jų rezultatai būna geri, moterys neturi ilgam nusiraminti. Mamografinius tyrimus profilaktiškai patariama atlikti kartą per dvejus metus”, - sako gydytoja. Lietuvoje krūties vėžiu sergančioms moterims pagalba, pasak medikės, suteikiama kvalifikuotai, tyrimo aparatūra moderni, nors radiologų trūksta. Tačiau nuo kitų šalių pagal pasveikimo lygį Lietuva atsilieka. Išsivysčiusiose šalyse, kuriose daug metų atliekamos atrankinės mamografinės krūtų patikros (pavyzdžiui, Švedijoje) moterys, diagnozavus krūties vėžį išgyvena kelis dešimtmečius. Mirtingumas ten mažesnis beveik 30 proc.
Lietuvoje iš šimto tūkstančių moterų nuo krūties vėžio miršta maždaug 31. KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė mano, kad sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo šios ligos įmanoma kryptingai vykdant nacionalinę atrankinę mamografinės atrankos programą. “Ši programa Lietuvoje vykdoma, ji skiriama moterims nuo 50 iki 69 metų. Tačiau nėra vieningo centro, kuris koordinuotų krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikros programas. Tuo tikslu reikėtų įkurti Nacionalinį vėžio atrankinių patikrų koordinacinį centrą”, - sako profesorė. Ši būtinybė buvo akcentuota KMU klinikose vykusioje konferencijoje, kur aptartos krūtų ligų gydymo aktualijos bei onkologų ir ginekologų glaudesnio bendradarbiavimo galimybės.
Patikra - ne vienkartinė akcija
Moterys, jei ir pakviečiamos atlikti profilaktinį mamografinį tyrimą, vėliau dažnai užmirštamos. Jas po tam tikro laiko būtina pakviesti pakartotiniam tyrimui, apie rezultatus informuoti šeimos gydytojus. Deja, ne visoms 50-69 metų moterims pasiūloma dalyvauti šioje programoje. “Turėtume žinoti, kad tai - ne vienkartinė akcija, o procesas, vykstantis nuolat”, - teigia R.Nadišauskienė.
Moterims, susirgusioms krūties vėžiu, atliekamos ne tik radikalios, bet ir krūtį tausojančios operacijos. “Limfinio mazgo biopsija, jei nėra priešparodymų, turėtų būti atliekama visoms ankstyva vėžio stadija sergančioms moterims. Kol kas šis tyrimas daromas tik KMU klinikose, bet turėtų būti atliekamas ir kituose specializuotuose gydymo centruose”, - teigia profesorė.
Onkologai ir akušeriai ginekologai sprendžia daugybę klausimų, susijusių su moters hormoninės pusiausvyros pokyčiais, atsirandančiais gydant krūties vėžį, tačiau glaudesnio specialistų bendradarbiavimo neretai pasigendama.
Senstant vėžio rizika didėja
KMU Onkologijos klinikos gydytojos Editos Juodžbalienės teigimu, gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvo diagnozavimo. Ankstyva krūties vėžio diagnostika gali nulemti gydymo sėkmę. Ankstyvąsias vėžio stadijas galima gydyti radikaliai - operuoti, švitinti, skirti profilaktinę chemoterapiją ir hormonų terapiją. Esant išplitusiam vėžiui su metastazėmis visiškai išgydyti jau nesitikima.
Neretai moterims diagnozuojamos gėrybinės krūtų ligos: tai fibroadenomos, cistos, mastopatijos ir kitos. “Onkologų tikslas - stebėti gėrybinių ligų būklę, kad jos neišsivystytų į vėžį. O ir moterys, pastebėjusios savo būklės pakitimus, turėtų nenumoti ranka, - sako E. Juodžbalienė. - Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar krūtys vienodos, ar nėra odos paburkimų, paraudimų, išskyrų iš spenelių, darinių, sukietėjimų. Nustačius, kad apčiuopta vieta didėja, būtina kreiptis į gydytoją.”
Medikė pastebi, kad provincijos moterys, pastebėjusios šiuos ar kitokius pakitimus, greičiau ryžtasi gydytojo apžiūrai nei miestietės. Pastarosios dėl didesnio užimtumo tai daryti neretai delsia. Gydytojos teigimu, senstant gėrybinių ligų mažėja, o vėžio rizika didėja. Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. “Jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis, bet jei ji vyresnė nei 40 metų, vėžio rizika didėja”, - teigė E.Juodžbalienė.
