“Šis atvejis oficialiai dar nepatvirtintas. Valstybinis patologijos centras ir Santariškių klinikos gavo tik preliminarią informaciją. Jei gavo žinių, vadinasi, panašu į kempinligę”, - komentavo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Romualda Jocienė.
Valstybinio patologijos centro atstovai informacijos patarė teirautis Santariškių klinikose, o pastarosios įstaigos atstovai vakar tikino dar negavę jokių išvadų.
Pasak R.Jocienės, tyrimai labai sudėtingi ir ilgai trunka.
2004 metais mirus 72 metų klaipėdietei buvo nustatytas pirmasis kempinligės atvejis Lietuvoje. Moters galvos smegenų mėginiai tada buvo išsiųsti į Suomijos laboratoriją. Galutinis, ligą patvirtinantis atsakymas buvo gautas tik po pusmečio.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė ramina, kad kempinlige sergantis žmogus aplinkiniams nepavojingas, užsikrėsti galima nebent perpilant kraują ar neurochirurginių operacijų metu bei transplantuojant organus.
Kempinlige sirgusi klaipėdietė buvo vyresnio amžiaus, todėl, R.Jocienės nuomone, ligos priežastis buvo ne užkrėstas maistas, o genetiniai pakitimai. Tą pačią ligos kilmę ji linkusi priskirti ir ignalinietei, jei pasitvirtins įtarimai dėl kempinligės.
“Kempinligės profilaktika - tai saugus kraujo perpylimas, donorų atranka, įvežamos mėsos kontrolė, o pats žmogus sau niekuo padėti negali, nebent nustoti valgyti jautieną”, - sako Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė.
R.Jocienės duomenimis, pasaulyje užregistruota apie 2 tūkst. kempinligės susirgimų, kurių priežastimi laikomas užkrėstas maistas. Daugiausiai susirgimų Anglijoje, Prancūzijoje, kitur - pavieniai atvejai.
Kalta gali būti ir genetika
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Alvydas Laiškonis nėra susipažinęs su abiejų mirusių lietuvių moterų ligos istorijomis, todėl negali teigti, dėl ko jos susirgo. Tačiau jis neabejoja, kad kontrabandos keliu ant mūsų stalo gali atsirasti ir užkrėsta mėsa. Pasak profesoriaus, Europoje žinomas ne vienas atvejis, kuomet buvo prekiaujama užkrėsta mėsa ar jos gaminiais, kuri buvo įvežta neaiškiomis aplinkybėmis.
Ši sunki liga siejama su baltymu, vadinamu prionu, kuris smegenyse sukelia negrįžtamus degeneracinius pakitimus, suardo galvos smegenis. Sutrinka elgesys, jutimai, vystosi silpnaprotystė ir galiausiai viskas baigiasi mirtimi.
“Kol žmogus gyvas, neįmanoma diagnozuoti, kad jis serga kempinlige. Šios ligos gali būti ieškoma žmogaus smegenyse tik jam mirus. Gali praeiti daug laiko, kol bus nustatyta tikroji mirties priežastis. Nustatyti, ką ir kada ligonis valgė, būna neįmanoma”, - sako profesorius A.Laiškonis.
Kempinligė - galvijų spongiforminė encefalopatija - siejama su 1986 metais nustatyta Kroicfeldo-Jakobo žmonių liga. Pasak profesoriaus, maždaug vienas žmogus iš milijono ja suserga dėl genetinių pakitimų. Tie atvejai, kai susergama, kaip manoma, valgant užkrėstą gyvulių mėsą, praminti angliškąja kempinlige.
Jaučiai arba karvės kempinlige dažniausiai užsikrečia tada, kai yra šeriami kaulų miltais, pagamintais iš sirgusių ir vėliau kritusių avių. Dėl genetinių pakitimų kempinlige dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės, o jauni šios ligos neišvengia valgydami užkrėstą mėsą. Lietuvoje kol kas nebuvo užregistruota gyvulių, kurie būtų kritę dėl kempinligės.
Griežtinti kontrolę nemato reikalo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas teigia, kad net pasitvirtinus informacijai, jog Ignalinos gyventoja mirė nuo kempinligės, tikrai nederėtų pradėti panikuoti ir atsisakyti jautienos.
“Tikrai nėra ko baimintis. Net jei medikai praneša, kad žmogus mirė nuo šios ligos, bet ryšys tarp jautienos vartojimo ir to susirgimo nenustatytas”, - pareiškė V.Paulauskas.
Pasak jo, nėra reikalo griežtinti mėsos produktų kontrolę, nes dabartinės kontrolės priemonės jau ir taip yra pakankamai griežtos. Europos Sąjungoje galioja tvarka, pagal kurią privaloma dėl kempinligės ištirti visus mėsai skerdžiamus galvijus, jeigu jų amžius viršija 30 mėnesių. Papildomai privalu tirti ir jaunesnius galvijus, jeigu jie nugaišta arba dėl kokios nors priežasties yra priverstinai skerdžiami.
“Jeigu norima galviją paskersti ir jį parduoti, jis vežamas į skerdyklą ir ten valstybinės veterinarijos gydytojas paima mėginį iš jo galvos smegenų. Visa tai daroma nepriklausomai nuo gyvulio savininko noro ar nenoro. Tai yra valstybės finansuojama programa”, - tikino V.Paulauskas.
Tokia pati tvarka dabar egzistuoja ir kitose ES šalyse, tad mėsa, kuri į Lietuvą įvežama iš tų šalių, papildomai nėra tikrinama. Nė iš vienos ES valstybės jautienos importas į Lietuvą šiuo metu nėra ribojamas. Tik Didžioji Britanija dėl šalyje kilusio kempinligės protrūkio praėjusįdešimtmetį buvo patyrusi kitų ES valstybių embargą jautienai ir turėjo išskersti bei sudeginti tūkstančius užsikrėtusių ar įtartinų galvijų.
Tam tikri apribojimai, susiję tiek su kempinlige, tiek su galvijų sveikata apskritai, taikomi tik mėsai, į Lietuvą įvežamai iš trečiųjų šalių.
Kontrabandininkai didelio pavojaus nekelia
Su kempinligės plitimu Europoje kovojama ir uždraudus galvijus šerti kaulų miltais, kurie, kaip spėjama, ir galėjo sukelti šios ligos protrūkį. Tačiau, pasak V.Paulausko, ši galvijų šėrimo technologija pačioje Lietuvoje anksčiau nebuvo itin paplitusi, todėl nebuvo ir pasekmių.
VMVT direktoriaus pavaduotojas taip pat tvirtina, kad pavojaus Lietuvos gyventojų sveikatai nekelia ir galimi nepatikrintos mėsos ar jos produktų kontrabandos atvejai.
“Net jeigu koks nors mėsos krovinys būtų įvežtas kontrabanda, galimybė užsikrėsti nuo tokios mėsos yra minimali. Aišku, visko gali pasitaikyti, tačiau kempinligė iš esmės plinta tik per smegenis, grynoje mėsoje kempinligės sukėlėjų nėra”, - sakė V.Paulauskas.
Parduotuvėse jautiena parduodama be galvos ir stuburo smegenų, kurios pagal tuos pačius ES reikalavimus pašalinamos skerdimo metu. Teoriškai mėsa galėtų tapti užkrato šaltiniu tik tuomet, jeigu sergančio gyvulio smegenys būtų pašalinamos negrabiai, užteršiant skerdieną. Tačiau dėl atliekamų kiekvieno gyvulio tyrimų, sergančio galvijo mėsa neturi patekti į prekybą, net jeigu smegenys pašalinamos preciziškai švariai. Tokia taisyklė, aišku, negalioja neaiškios kilmės kontrabandinei mėsai.
Prieš penkerius metus Lietuvoje įdiegtus kontrolės standartus, pasak V.Paulausko, gerai įvertino tikrintojai iš ES. “Per tuos metus Lietuvoje atlikta daug tyrimų ir neužfiksuotas nė vienas karvių kempinligės atvejis. Visoje Europoje tiriami milijonai gyvulių ir nustatomi tik vienetiniai susirgimų atvejai”, - ramina V.Paulauskas.
“Be to, tiesioginis ryšys tarp kempinligės ir Kroicfeldo-Jakobo ligos nėra nustatytas - tai tik prielaidos. Net kai praėjusį dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje kilo kempinligės protrūkis, jis nebuvo įrodytas”, - “Kauno dienai” sakė V.Paulauskas.
Maždaug prieš penkerius metus per visą Europą, taip pat ir per Lietuvą buvo nuvilnijusi naujų kempinligės atvejų sukelta panikos banga. Spaudos leidinių puslapiai mirgėjo bauginančiomis antraštėmis, o parduotuvėse rekordiškai atpigo jautiena. Ažiotažui nuslūgus, jautienos kainos vėl ėmė kopti į viršų, o daugelis žmonių, kuriam laikui iš savo raciono išbraukusių jautienos gaminius, grįžo prie senų mitybos įpročių.
