Apklausė pusšimtį gydymo įstaigų
SAM Ekonominės veiklos kontrolės skyrius sveikatos apsaugos ministrui ir Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė tyrimo išvadas, kurios kelia įtarimų, ar farmacijos kompanijos bei gydymo įstaigos nėra sudariusios kartelinių susitarimų.
Ministerijos specialistai apklausė 51 gydymo įstaigą, pavaldžią SAM, apskričių viršininkų administracijoms ir savivaldybėms. Tirta tik tai, ar jos racionaliai naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, už kurias perkami vaistai bei maisto produktai.
Ekonomistai aiškinosi, kokiomis kainomis ligoninės konkurso būdu pirko 50 pavadinimų medikamentus ir 40 pavadinimų maisto produktus.
“Kai kurių kainų skirtumai iš tikrųjų nustebino, bet daugiau ką nors komentuoti nesu kompetentingas”, - sakė analizės išvadas pateikęs Ekonominės veiklos kontrolės skyriaus specialistas Vidmantas Eigėlis.
Neabejoja analizės tikslumu
Įvairiems medikamentams pirkti 2005 m. ligoninės panaudojo penktadalį milijardo litų (210,8 mln. Lt). Išvadose teigiama, kad gydymo įstaigos vaistams išleido 16,8 mln. litų. Tačiau įtariama, kad neracionaliai buvo panaudota 3,8 mln. Lt, arba 23 proc. lėšų.
SAM ekonomistai tik mano, kad prieš dvejus metus galėjo būti neracionaliai panaudota 48,5 mln. litų.
Pasak SAM Ekonominės veiklos kontrolės skyriaus specialisto V.Eigėlio, gydymo įstaigų vadovai informacijos neslėpė ir noriai teikė duomenis. “Juos gavome 2006 metų pabaigoje ir maždaug du mėnesius analizavome, - pasakojo V.Eigėlis. - Analizė nekelia abejonių, nes atmesdavome tų vaistų pirkimus, kurie galėjo iškreipti bendrą vaizdą, todėl išvadas pavadinčiau maksimaliai tiksliomis.”
Vaistų kainos skiriasi nuo 2 iki 30 kartų
Tyrimo išvadose įvardijama keliolika medikamentų pavadinimų, kurių kainų minimalios ir maksimalios ribos skiriasi nuo 2 iki 30 kartų. Pavyzdžiui, preparatas “Diazepam” konkurso būdu vienur buvo pirktas po 0,60 Lt, o kitur po 1,80. Tablečių “Glibenclamidum” pakuotė vienur buvo pirkta po 1 Lt, o kitur - po 26,04. Ampules “Furosemidum” vienos ligoninės pirko po 8,37 Lt, o kitos - po 28,56 Lt.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko, tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip gydymo įstaigos pirko dažniausiai naudojamus preparatus.
Jam taip pat nesuprantama, kodėl vienur už “Hepariną” mokėta 4,79 Lt, o kitur per konkursą jis buvo nupirktas už 29,82 Lt.
Net magnio sulfato ampulių tokia pati pakuotė vienur kainavo 2,09 Lt, o kitur - beveik 16 kartų brangiau - 32,14 Lt.
Įžvelgia kartelinius susitarimus
SAM tyrimo išvados šokiravo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Rimantą Joną Dagį. “Jei ketvirtadalį lėšų ligoninės naudoja neracionaliai, kyla klausimas, kam apskritai buvo naudinga sveikatos apsaugos reforma, - kalbėjo R.J.Dagys. - Paslaugų kainos, kaip tikėtasi, pacientams neatpigo”.
R.J.Dagio nuomone, viešieji konkursai vaistams pirkti nėra skaidrūs. “Jei vaistų kainos skiriasi net iki 30 kartų, vadinsi, galimi įvairūs karteliniai susitarimai tarp farmacijos kompanijų, - svarsto R.J.Dagys. - Neatmetu galimybės, kad jie galimi ir tarp kompanijų bei gydymo įstaigų.”
Pasak jo, šią prielaidą patvirtina ir kiti SAM atlikto tyrimo rezultatai - juo didesnė gydymo įstaiga, juo brangiau ji perka vaistus. Tai, parlamentaro teigimu, visiškai neatitinka rinkos dėsnių, nes turėtų būti atvirkščiai.
Didžiausios Lietuvoje gydymo įstaigos yra Kauno medicinos universiteto klinikos ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos.
Ministras nežada sustoti
Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas teigia, kad tyrimą inicijavo pati ministerija, vadovaudamasi 2006 metų kovą patvirtinta korupcijos prevencijos programa. Tuo metu SAM vadovavo Žilvinas Padaiga. “Tačiau įsakymą teko šiek tiek pataisyti, nes anksčiau kažkodėl nenorėta apklausti ministerijai pavaldžių didžiųjų gydymo įstaigų, - prisiminė R.Turčinskas. - Pareikalavau, kad būtų patikrintos visų lygių ligoninės.”
R.Turčinskas sakė, kad vaistų kainų svyravimai galėjo atsirasti dėl farmacininkų kartelinių susitarimų. “Iki birželio 1 d. speciali darbo grupė man pateiks detalesnę informaciją, - sakė R.Turčinskas. - Ketiname iki galo išsiaiškinti, kodėl atsiranda tokie dideli kainų skirtumai.”
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pasiūlė įšaldyti kompensuojamųjų vaistų bazines kainas, kad Lietuvoje gaminamų vaistų kainos nedidėtų, jei medikamentai brangsta užsienyje. Tuo iki šiol naudodavosi farmacininkai. R.Turčinskas tikisi, kad kainų įšaldymas kasmet Privalomajam sveikatos draudimo fondui padės sutaupyti apie 24 mln. litų.
Fondo biudžetas padidėjo penktadaliu
Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius nekomentavo SAM specialistų tyrimo. “Kol nesusipažinau su išvadomis, negaliu ką nors komentuoti”, - sakė J.Pundzius.
Tuo tarpu Santariškių klinikų specialistai atmeta bet kokius kaltinimus dėl galimų kartelinių susitarimų. “Pas mus dirba profesionali viešųjų pirkimų specialistų grupė, kuri laikosi nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos”, - sakė VU Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė.
Privalomuoju sveikatos draudimu gyventojai draudžiami nuo 1996 metų. Praėjusiais metais fonde, kurį skirsto Valstybinė ligonių kasa, buvo 3,4 mlrd. litų.
Didžiausią fondo pajamų dalį sudaro gyventojų įmokos nuo gaunamų pajamų. Šis mokestis svyruoja nuo 1,5 proc. ūkininkams iki 30 proc. dirbantiems fiziniams asmenims. Valstybės biudžetas taip pat prisideda prie fondo. Pavyzdžiui, šiemet vienam asmeniui apdrausti valstybė skyrė 353 litus. Tačiau pacientai dažnai skundžiasi, kad fondo paramos nejaučiantys, nes daugelį vaistų tenka pirkti ligoninėse.
Tiekėjai abejoja kartelių galimybe
Farmacijos kompanijų atstovai atmeta kartelinių susitarimų galimybę. Didžiausią tiekėjų rinkos dalį užimančios bendrovės “Limedika” direktorė Rūta Bagdonavičienė tikino, kad tirdama situaciją ministerija greičiausiai privėlė klaidų. “Vaistų kainos gali skirtis 10-20 proc., bet tikrai ne kartais, - sakė R.Bagdonavičienė. - Kainų svyravimai atsiranda dėl sutrikusio jų tiekimo iš užsienio. Gamintojai taip pat koreguoja vaistų kainas.”
Vaistų kaina gydymo įstaigoms priklauso ir nuo jų sugebėjimo laiku atsiskaityti už preparatus. Vienos ligoninės esą atsiskaito per 30 dienų, o kitos nesugeba to padaryti ir per keturis mėnesius.
Bendrovės “Medikona” atstovas Donatas Bumblauskas aiškino panašiai. Jis irgi abejoja, ar galimi karteliniai susitarimai. Didesniam užsakovui tiekėjai pasiūlo ir didesnių nuolaidų, todėl farmacininkai nusistebėjo viena tyrimo išvadų, kad didžiausios ligoninės ne pigiau, o brangiau perka vaistus.
Ligonių kasa tveriasi tylos siena
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai nesugebėjo “Kauno dienai” atsakyti į klausimus, kodėl VLK nekontroliuoja gydymo įstaigų, kaip jos naudoja PSDF lėšas ir kodėl pasirašo sutartis su tomis ligoninėmis, kurios vaistus perka akivaizdžiai didesniais įkainiais, nei turėtų.
VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas sakė, esą kasų direktorius Algis Sasnauskas yra labai užsiėmęs, nes su sveikatos apsaugos ministru R.Turčinsku penktadienį dalyvavo konferencijoje.
Pasak R.J.Dagio, nėra gerai, kad VLK yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. “Ligonių kasos turėtų akylai stebėti kaip naudojami visų mokesčių mokėtojų pinigai, todėl nėra gerai, kad jas kontroliuoja ministerija, - sakė R.J.Dagys. - VLK turėtų būti ir nepriklausomi stebėtojai.”
Praradimai ir perkant maistą
Apklaustos gydymo įstaigos už 40 pavadinimų maisto produktus 2005 m. sumokėjo per 14 mln. litų. Specialistų įvardyta “ideali produktų kaina” sudarė 10,3 mln. litų. Įtariama, kad neracionaliai buvo panaudota 3,61 mln. Lt, arba 25,79 proc. nuo maisto produktams pirkti skirtos sumos.
Maisto produktai tyrime buvo apskaičiuoti taip, kiek lėšų skiriama vienam ligoniui. Tiesa, jie yra įvardyti lovomis. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Santariškių klinikose yra 1197 lovos, o maisto produktų kaina, tenkanti vienai lovai, lygi 12,56 Lt. Kitaip tariant, Vilniuje pacientų maitinimas yra brangiausias. Jis pigiausias Radviliškio ligoninėje, kur pacientui skirtų maisto produktų nuperkama už 9,99 Lt.
Šios lėšos yra apskaičiuotos, kiek maisto produktams yra skirta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Daugiausia pinigų maisto produktams pirkti panaudojo savivaldybių pavaldumo gydymo įstaigos (5,08 mln. Lt), kurių yra daugiausia. Jose galimai neracionaliai buvo panaudota 25,2 proc. lėšų. Didžiosiose gydymo įstaigose praradimų taip pat nemažai - 24,7 proc. Specialistai kol kas aiškinasi, kodėl taip yra.
Siūlo ištirti detaliau
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas R.J.Dagys ragina teisėsaugos institucijas atlikti detalų tyrimą, ar nėra kartelinių susitarimų tarp farmacijos kompanijų ir ligoninių.
SAM Ekonominės veiklos kontrolės skyriaus specialistas V.Eigėlis abejoja, ar kam nors pavyktų įrodyti, kad egzistuoja karteliniai susitarimai, nes tai padaryti “yra be galo sunku”.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitų teisėsaugos institucijų vadovai ne kartą yra pareiškę, kad detaliems tyrimams atlikti stinga lėšų. Tik neseniai kai kurios specialiosios tarnybos įgijo teisę iš Registrų centro ir kitų duomenų bazių nemokamai gauti informacijos apie juos dominančius asmenis. Būtent todėl anksčiau plataus masto tyrimams atlikti pareigūnai neturėjo nė menkiausios galimybės. “Per vieną tyrimą, pavyzdžiui, STT, galėjo išnaudoti pusę savo metinio biudžeto, nes duomenų bazių valdytojams teisėsaugininkai privalėdavo sumokėti už kiekvieną pažymą, nors jų reikėdavę šimtų”, - sakė R.J.Dagys.
Būtent todėl ir Seimo Antikorupcijos komisijai kol kas nepavyko iš atsakingų instancijų gauti duomenų apie medikų ir farmacininkų giminystės ryšius, kuriuos komisija ketino nustatyti dar 2006 m.
