Nuolatiniai ant cigarečių pakelių spiegiantys perspėjimai, kad rūkymas kenkia mano ir aplinkinių sveikatai, kad jis mažina potenciją ir net sukelia mirtiną ligą – plaučių vėžį, manęs nė kiek neveikia. Tačiau kai plaučiai, kaip ir vargšė širdis, kas kartą palipus laiptais ar pabėgėjus vis primena apie savo egzistavimą, susimąstau. Rūkau daugiau nei dešimt metų, tačiau vieną dieną suprantu – laikas užraukti šį įprotį.

Pirmas kartas

Kadaise mesti rūkyti jau bandžiau. Tiesiog mečiau surūkytą cigaretę ir pasakiau: „Paskutinė.“ Organizmas taip nemanė. Nemiga, prakaitas. Tai šaltis, tai karštis. Užsirūkiau vėl. Po to buvo dar kartas. Organizmo reakcija pasikartojo. Vėl užsirūkiau ir jau nebebandžiau šio žalingo įpročio atsisakyti. Tačiau aptikęs ant pakelio užrašą „Norėdami mesti rūkyti, pagalbos kreipkitės į šeimos gydytoją“, nutariau – jau šį kartą viskas. Metu.

Prisiminęs užrašą ant cigarečių pakelio ir suvokdamas, kad be medikų pagalbos tai nepavyks, susirandu privatų gydymo cent-rą „Mira Meda“, kuris skelbiasi koduojąs nuo rūkymo. Tiesa, paslauga nepigi. 500 litų už pokalbį su psichologu, vaizdo terapijos kursą ir akupunktūrą. Garantija, kad mesiu rūkyti, man pasirodo miglota, tačiau vilties teikia neoficiali centro turima statistika – didesnei daliai klientų pavyko atsikratyti cigaretės, o kitai – smarkiai sumažinti jų skaičių.

Padės... galbūt

Būtina sąlyga siekiant pradėti kodavimo kursą – dvylika valandų nerūkyti prieš akupunktūrą ir vaizdo terapijos seansą. Sutaręs apsilankymo laiką tik į pavakarę, suprantu, kad neišvengsiu cigaretės – aplink per daug rūkančių, o aš esu siaubingai mėgstantis visiems einantiems pešti dūmo palaikyti kompaniją. Taip ir atsitinka. „Ateikite tuomet bent konsultacijos“, – išgirstu registratorės prašymą, kai paskambinu ir prisipažįstu padaręs nusikaltimą.

Ateinu. Įspūdingu laikrodžiu „Dolce & Gabbana“ pasidabinusi medikė savo pavardę išberia lyg žirnius į sieną. Jos neįsidėmiu, tačiau tiksintį mechanizmą dar ir dabar atpažinčiau iš tolo. Kalbamės pusvalandį. Klausinėja apie rūkymo įpročius, stažą, bandymus mesti žalingą įprotį. „Galbūt galėsime jums padėti. 70 procentų mūsų pacientų metė rūkyti. Pažįstu kelias moteris, kurios labai sumažino surūkomų cigarečių kiekį. Arba iš viso metė. Pamėginsime“, – sako įspūdingo laikrodžio savininkė. Išsiprašau, kad kursą pradėtų ryte, nes iki vakaro nerūkęs ištverti negaliu. Per daug pagundų ir darbe, ir namie.

Akupunktūra gąsdino

Adatų bijau kaip velnio. O lyg tyčia jos man ir numatytos pirmam seansui. Negaliu patikėti, kad mane jomis badys simpatiška maloni gydytoja. Įsivaizdavau, kad tokią procedūrą atlieka kur kas grėsmingesnės išvaizdos medikės. Po pirmos akupunktūros pasijuntu lyg trenktas maišu. Labai smagi savijauta, tačiau tik ne tuomet, kai darbai laukia. Keli akupunktūros seansai mažai skyrėsi vieni nuo kitų. Tradiciškai adatas badė į dešinę mano ausį, o kitos smigo arba į rankas, arba į kojas. Akupunktūra ramino. Per paskutinį seansą man pasakė, kad jos siekiamas poveikis toks ir turi būti. Ir pridūrė, kad adatos turi kelti pasišlykštėjimą surūkytomis cigaretėmis. Dar medikė patarė, kad užsinorėjęs rūkyti privalau trinti priešingos ausies – kairės kaušelį. Bandžiau. Potraukis pešti dūmą nesumažėjo.

Nervino televizorius

Akupunktūra tiko ir patiko. Kai daktarė į ausį subesdavo adatas, užplūsdavo šiluma ir ramybė. Beveik užmigdavau. Tačiau kai prasidėjo vaizdo terapijos seansai, mano elgesys tapo neprognozuojamas. Pirmus du kartus dar tvėriau smalsumu. Trečiąjį jau maniau, kad televizorių sudaužysiu. Ketvirtojo atsisakiau. Ką rodo? Įvairiausius vaizdus, kurie nori nenori siejasi su cigarete. Vaizdas neerzina, tačiau muzikos garsas – lyg vandens lašų kapsėjimas į tuščią metalinį dubenį. Ir taip daugiau nei 40 minučių. Beje, nuolat šmėsčiojantis užrašas apie rūkymo žalą manęs nė kiek neįtikina. Klinikos interneto svetainėje skelbiama, kad tai 25-o kadro įtaka žmogaus pasąmonei. Tas pats puslapis informuoja, kad tai vienintelė vieta šalyje, kurioje taikomas šis rusų mokslininko psichiatro narkologo Aleksandro Krylasovo išrastas ir patentuotas metodas. Jo esmė ta, kad žmogus informaciją, kurią mato ir girdi, priima prieš savo valią. O šioji padeda atsikratyti žalingos priklausomybės.

Keistas patikrinimas

Įdomiausia ir keisčiausia buvo prieš visą seansą atliktas organizmo būklės patikrinimas. Aparatu, panašiu į parkerį, kuris prijungtas prie kompiuterio, buvo badomi abiejų rankų pirštai. Neskaudėjo. Daktarė po šios procedūros išvardijo organus, kuriais reikia susirūpinti. Tiesą pasakius, jais niekada nesiskundžiau. O sveikatą visai neseniai buvau pasitikrinęs. Taip pat pribloškė pokalbis su psichologe. Nors klinikoje niekas tavo pavardės neklausia, privalai pasirašyti rašte.

Jame įrašydamas savo vardą, pavardę patikini, kad sutinki su taikomais gydymo metodais ir jokių pretenzijų dėl to neturėsi. Taigi jei liksite nepatenkintas gydymo kursu, nieko nepešite.

Kas nutiko

Po pirmo akupunktūros seanso nusprendžiau patikrinti, kaip reaguos organizmas į cigaretės dūmą. Ogi niekaip. Supešiau vieną, vėliau antrą, trečią. Ir tik po trečio akupunktūros seanso rūkymas pasidarė šlykštus. Nerūkantys to niekada nesupras, o tiems, kas turi žalingą įprotį, galiu pasakyti, kad tai panašu į persirūkymą, kai burnoje atrodo lyg „prikakota“. Tas pats pojūtis buvo kelias dienas.

„Akupunktūra ir siekiama šio efekto. Taip pat ji mažina poreikį pešti dūmą“, – aiškino medicinos centro gydytoja. Atvirai pasakysiu, tikrai ne. Jau pasibaigus visam kodavimo kursui, dūmą pešu taip pat sėkmingai. Labiausiai pribloškė pokalbis su psichologe po baigto seanso.

„Taip. Jūsų aplinka labai sudėtinga norint mesti rūkyti. Darbe tiek rūkančių, namuose irgi rūkoma“, – padejavo ta pati įspūdingo laikrodžio savininkė ir pasiūlė vartoti daug skysčių ir B grupės vitaminų. Tuo dviejų savaičių vaikščiojimas į kliniką ir baigėsi.