Pasak Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomenė specialistės Jūratės Vaidilienės, buvo padaryta didžiulė klaida – perteklius susidaro tik nuo kraujo plazmos, tačiau kitų kraujo ląstelių visada labai trūksta ir jų per daug niekada nebūna.
Kraujo plazmos perteklius nėra retas ir sensacingas reiškinys – šios skystosios kraujo dalies poreikis kur kas mažesnis nei eritrocitų ar trombocitų. Be to, plazmos galiojimo laikas daug ilgesnis – kitos kraujo ląstelės išsilaiko mėnesį, šis komponentas gali būti vartojamas visus metus.
Neteko pusės donorų
Tačiau žmonėms, pasak J.Vaidilienės, galėjo nesuprasti visų šios srities subtilybių ir nusprendė, kad kraujo Lietuvos gyventojams jau užtenka. Pasak specialistės, Lietuvos kraujo centrus dabar nuolat pasiekia žmonių skambučiai – teiraujamasi apie susidariusią situaciją.
Nors į neteisingą informaciją, anot jos, labiausiai reagavo sostinės gyventojai, rūpesčių neišvengta ir Klaipėdos bei Panevėžio filialuose. Mat donorų krauju dalijamasis visoje šalyje.
Kaip pasakojo specialistė, kraujo trūkumas itin pasijuto pirmosiomis šios savaitės dienomis. Į Vilniaus kraujo centrą atėjo per pusę mažiau donorų nei įprastai – kraujo duodavo apie 60 sostinės gyventojų, o paskelbus žinią, sulaukta tik šiek tiek daugiau nei 30 žmonių.
„Galite įsivaizduoti, kokia žala padaryta. Juk pavasarį kaip tik išauga kraujo poreikis – tiek daug avarijų ir nelaimingų atvejų, ypač daug jo reikia Santariškių ligoninei. Netekti donorų – baisi situacija ligoniams“, – nuogąstavo J.Vaidilienė.
Todėl įstaigos darbuotojai, pasak jos, dabar bando suktis iš sunkios padėties ir ieško būdų kompensuoti padarytą nuostolį.
Kritine būkle šios sumaišties pašnekovė įvardinti nenorėjo – dėl kraujo trūkumo nemirė nė vienas žmogus.
Reklama veikia
„Sekundei“ pasidomėjus, ar nesumažėjo donorų Panevėžyje, mūsų miesto specialistai teigė didelio skirtumo nepajutę. Tačiau visoje Lietuvoje susidariusį kraujo trūkumą jie privalės padėti kompensuoti.
„Reklama mūsų veikloje itin veiksminga. Tačiau rašant medicinos temomis ne tik lengva pritraukti donorus, bet ir suklaidinti juos. Todėl viešai skelbti tokius dalykus reikia atsargiai, nes kai kam tai gali ir gyvybę kainuoti“, – tvirtino Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė.
Visai neseniai, pasak pašnekovės, donorystės reklama per LNK televiziją, kai buvo parodyta „Gerumo dienos“ akcija, žmones paveikė. Po to, kai kraujo davė Lietuvos įžymybės, į kraujo centrus plūstelėjo daugiau donorų.
Galvos skausmas
Labiausiai, pasak R.Vaitkienės, šiuo metu trūksta pirmos grupės kraujo. Nors tokį kraują turi dauguma gyventojų, jo pastaruoju metu vis pristinga. Dėl to, direktorės teigimu, dažnai kaltas žmonių požiūris – kraujo dažniausiai duodama tuomet, kai artimuosius ar draugus ištinka nelaimė.
Pasak R.Vaitkienės, donorystei svarbus ir sezoniškumas. Pavasarį padažnėja opaligių, ši liga būdingesnė pirmą kraujo grupę turintiems žmonėms.
Norint patenkinti dienos normą, vadovės teigimu, paprastai per dieną reikia surasti apie 60 donorų.
Tokia norma medikams jau tapo kiekvienos dienos rūpestis, nes be akcijų ir asmeninių kvietimų, duoti kraujo žmonės paprastai nelabai ryžtasi.
Medikai kraujo laukia ne tik centre, donorų ieškoma ir rajono ambulatorijose. Nors čia per dieną ateina vos keli donorai, Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo darbuotojai į kaimus vyksta tris kartus per savaitę. Kaip teigė centro specialistai, reikia išnaudoti visas galimybes.
Nors pastaruoju metu itin propaguojama nemokama donorystė, daugiau nei pusė donorų vis dar kraują parduoda. Kraujo centrai jiems moka 40 litų.
