Į panašią situaciją buvo patekusi ir viena Kaune besimokanti studentė. Ji pasakojo, kad prisiskambinusi į greitosios medicinos pagalbos stotį vietoj skubios pagalbos sulaukė pasiūlymo pačiai nuvažiuoti į Klinikų Priėmimo skyrių.
"O juk man buvo "sukilęs" apendicitas, jis galėjo trūkti", - piktinosi mergina.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus ir vyr. gydytojo Nerijaus Mikelionio teigimu, "meškos paslaugą" sau ir kitiems ligoniams dažnai padaro patys pacientai.
"Mūsų medikai pagalbą teikia tik ūmių susirgimų, nelaimių atveju, tačiau maždaug 30 proc. visų iškvietimų sudaro ne mūsų atsakomybės atvejai. Žmonės nesupranta, kad nusičiaudėjus vaikui arba pakilus temperatūrai greitosios kviesti nereikia. Dėl tokių negalavimų konsultuoja Šeimos gydytojai", - priminė medikas.
Pasak Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos pamainos vyr. gydytojos Alfredos Tuomenienės, per dieną paprastai sulaukiama beveik 300 pagalbos skambučių. "Dienos vidurkis - 280 iškvietimų. Daugiau darbo būna savaitgaliais, pradedant penktadieniu. Oro sąlygos taip pat turi įtakos. Pašalus didesnė traumų galimybė, todėl darbo paprastai būna daugiau ir mums", - aiškino A.Tuomenienė. Pasak gydytojos, paprastai pas pacientą greitosios pagalbos stoties medikai atvyksta per 5-15 minučių. Jei ligonis gyvena ar yra sužalotas toliau nuo vienos iš keturių mieste esančių greitosios pagalbos stoties buveinių, kelionė gali trukti ir pusvalandį.
Pagrindinė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis įsikūrusi Pramonės prospekte. Be šios, veikia dar trys teritorinės pastotės - Šančiuose, Aleksote ir Šilainiuose. Kasdien visuose šiuose taškuose budi po 22-23 medikų brigadas. Savaitgaliais prisideda dar kelios. Į pagalbą skubantys greitosios pagalbos stoties medikai neretai susiduria ir su netikėtomis kliūtimis, tad kartais prireikia ir kitų specialiųjų tarnybų, pavyzdžiui, ugniagesių, pagalbos. Pasak Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo spaudai Aurelijaus Lukausko, ugniagesiai ne kartą kviesti padėti medikams įeiti į pacientų namus. "Tokie atvejai dažniausi: kaimynai ligoniams iškviečia greitąją pagalbą, o šie negali arba nenori atrakinti durų. Tada tenka talkinti mums. Šarvuotas duris ne taip paprasta atrakinti - tam reikia specialių įrankių, kurių medikai neturi", - sakė pareigūnas. Ugniagesiai pagalbon kviečiami ir tada, kai pacientas - sunkiasvoris. "Sausio mėnesį greitosios pagalbos medikams padėjome išnešti ir į Kauno medicinos universiteto klinikų Priėmimo skyrių įnešėme daugiau nei 170 kilogramų svėrusį pacientą. Šis atvejis - ne vienintelis", - sakė A.Lukauskas.
