Teoriškai teisę į fizioterapinį gydymą turi kiekvienas vaikas, kuriam jo reikia. Praktiškai apie tokią galimybę vaiko tėvai dažnai net nesužino.
Gydymo nepasiūlė
Vilnietės Astos sūnus pernai persirgo bronchitu. Po antibiotikų kurso liga pasitraukė, tačiau kosulys nesiliovė net pusę metų. Mama apvaikščiojo daugybę specialistų – buvo pas pulmonologą, alergologą, apsilankė tuberkuliozės dispanseryje. Nė vienas gydytojas neturėjo prie ko prikibti. Reabilitologė skyrė dviejų savaičių fizioterapijos kursą poliklinikoje, tačiau po dviejų procedūrų per dieną vaiko sveikata pagerėjo nežymiai.
Tik vėliau moteris sužinojo, kad ilgai sergančiam sūnui pagal įstatymus priklauso intensyvesnis gydymas sanatorijoje. „Jeigu man būtų pasiūlę, tikrai viską būčiau metusi ir vežusi vaiką į sanatoriją. Buvau ne juokais išsigandusi.
Ieškotis reabilitacijos pati nesusiprotėjau, o ir įpirkusi nebūčiau“, – prisipažįsta vieniša mama. Laimei, keletą dienų pailsėjęs prie Baltijos jūros, vaikas nebekosėjo, tačiau dabar, anot mamos, jis serga dažniau.
Valdininkų melas
Ligonių kasų atstovai tikina, kad kvotų vaikams dėl sanatorinio gydymo nėra. Jų reabilitacijai skiriama 20 proc. visų reabilitacijai numatytų lėšų, tačiau ir šie pinigai medikų neišnaudojami. Sanatorijų gydytojai tokius pareiškimus vadina demagogija.
„Tie patys ligonių kasų ekspertai važinėja po ligonines ir tardo, kodėl vaikai siunčiami į sanatorijas. Tik metų pabaigoje apsižiūrėję, kad per mažai išleista pinigų, susizgrimba skambinti į ligonines – „dabar siųskite“, – apmaudą lieja Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Grigas.
Todėl rudenį ar pavasarį dauguma lovų stovi tuščios, o gruodžio mėnesį visos sanatorijos perpildytos. Apie visavertį gydymą, anot medikų, tokiomis sąlygomis nė neverta kalbėti. „Metų pabaigoje negalime priimti visų norinčiųjų, o kuris vilnietis veš vaiką, pavyzdžiui, į Palangą, kai yra sanatorija Vilniuje?“ – tikina gydytojas.
Anot „Pušyno kelio“ Vaikų skyriaus vedėjos Nemiros Vaičiulionienės, taip žalojama vaikų sveikata. Pavyzdžiui, iki galo neišgydžius plaučių uždegimo gali visam gyvenimui sutrikti plaučių veikla.
Per kraują
„Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme parašyta, kad gydytojas privalo informuoti apie tai, koks turi būti skiriamas gydymas ir kokia bus žala, jei gydymas skirtas nebus. Deja, ligonių kasos nereikalauja į ligos istoriją įrašyti, kad tėvams buvo pasiūlyta reabilitacija, bet šie, pavyzdžiui, atsisakė. Dažnai tėvams net ši teisė nesuteikiama“, – įsitikinęs A.Grigas.
Viena L.T. kalbinta mama vaikui reikalingą reabilitaciją išsikovojo tik sukėlusi skandalą. „Sūnus buvo susilaužęs ranką per alkūnę. Anot medikų, po lūžių atsigauti sunkiausia. Iš ligonių kasų gavusi nukreipimą į dienos reabilitacijos centrą poliklinikoje, sužinojau, kad gydytojas, turėjęs mankštinti vaiko ranką, iš atostogų grįš tik paskutinę reabilitacijos savaitę. Jam buvo skirta paprasčiausia mankšta. Po mėnesio ranka ne visai lankstėsi. Tai pastebėjo ir reabilitologė, tačiau atsainiai pareiškė:
„Jei kils problemų, ateikite“, – pasakoja Rasa. Moteris žinojo, kad pirmieji mėnesiai po lūžio labai svarbūs, todėl taip lengvai iš gydytojos kabineto neišėjo. Tiesa, papildomai gavo tik penkias reikalingiausias procedūras. Už kitas susimokėjo pati.
Mamos skundžiasi
„Medicininės reabilitacijos teikimo tvarka labai paini. Daug kas priklauso tik nuo gydytojo geranoriškumo ar gydymo įstaigos galimybių“, – tvirtina Nacionalinės vaikų sveikatingumo asociacijos prezidentė Elena Urbonienė. Anot pašnekovės, dar viena problema, kad poliklinikos, nenorėdamos prarasti lėšų, skiria procedūras savo fizioterapijos kabinetuose. Ne visi tėvai turi galimybę vaiką į jas vežioti, tačiau niekas nepasiūlo tėvams lankytis tame pačiame mieste esančioje sanatorijoje, kur atžalą galima palikti dienai.
Valdininkus išjudinti užsimojusi vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tikina apie sanatorijų problemas kalbėjusi net su dviem sveikatos apsaugos sistemos vadovais – eksministru Žilvinu Padaiga ir dabartiniu ministru Rimvydu Turčinsku.
Problemos dydis paaiškėjo, kai kontrolierė gavo dviejų motinų skundus. Vienas vaikas yra po sunkios galvos traumos, antrasis serga astma, todėl pagal įstatymus kartą per metus gydymas sanatorijoje jam privalomas. Tačiau jo motinai gydytoja tiesiai šviesiai pasakė, kad siuntimų reabilitacijai bei sanatoriniam gydymui poliklinika iš ligonių kasų gauna nepakankamai.
„Mes prašome sudaryti darbo grupę, kuri keliose atsitiktinai pasirinktose poliklinikose peržiūrėtų vaikų ligos istorijas ir išsiaiškintų, ar buvo pasiūlytas jiems reikalingas sanatorinis gydymas. Norime parodyti, kad problemos neišsigalvojame“, – pasakoja R.Šalaševičiūtė.
Kontrolierė tikisi, kad per šį pusmetį ledai vis dėlto pajudės.
2004 m. iš visų profilaktiškai patikrintų vaikų iki 16 metų visai sveikų buvo tik 42 proc. Paskaičiuota, kad Lietuvoje yra per 15 tūkst. neįgalių vaikų, tai yra 2,7 proc. visų šalies vaikų. Apie 30 proc. iš jų yra 11–14 metų.
Įvairiomis lėtinėmis ligomis serga apie 10 proc. Lietuvos vaikų, 15 tūkst. vaikų serga astma.
2005 m. vaikų reabilitacijos paslaugoms apmokėti skirta daugiau kaip 19 mln. Lt. Suteikta paslaugų už maždaug 17,3 mln. Lt. Taigi panaudota 90,2 proc. planuotų lėšų. Per pirmuosius 8 mėnesius buvo panaudota tik šiek tiek daugiau nei pusė reabilitacijai skirtų lėšų (apie 10 mln. Lt).
