Nuo šių metų birželio 15 dienos Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse moderni medicinos atliekų utilizavimo įmonė, priklausanti bendrovei „Senovė“. Bet jos teikiamomis paslaugomis, PB žiniomis, nesinaudoja nė viena Panevėžio apskrities gydymo įstaiga.
Apie tokią negirdėjo
Bendrovė medicininių atliekų deginimui naudoja čekų gamybos atliekų perdirbimo technologiją su rotacine krosnimi ir trijų pakopų deginimo produktų valymu (nukenksminimu). Įmonėje veikia automatinė valdymo ir matavimo sistema, palaikanti optimalų degimo režimą ir nuolat kontroliuojanti išmetimus.
Panevėžio apskrityje vienintelė bendrovė „AV Investicija“ įgaliota bendrovės „Senovė“ vardu pasirašyti sutartis su gydymo įstaigomis ir organizuoti medicininių atliekų utilizavimo paslaugas. Bėda tik, kad su minėta bendrove kol kas nė viena gydymo įstaiga sutarčių nesudarė. Kalbinti Panevėžio gydymo įstaigų vadovai PB tikino nė negirdėję apie tokią Lietuvoje esančią įmonę, kuri užsiimtų medicininių atliekų utilizavimu.
Noro dar nepareiškė
„AV Investicija“ vadovas Andrius Vavilovas dienraščiui patvirtino, kad nė viena Panevėžio apskrities gydymo įstaiga nepareiškė noro medicinines atliekas utilizuoti bendrovėje „Senovė“.
„Nėra surašyta nė viena sutartis, nors moderni medicininių atliekų utilizavimo įmonė veikia jau nuo balandžio“, - apgailestavo jis.
Tai mažų mažiausiai keista, nes, kaip patikino A.Vavilovas, nė viena apskrities gydymo įstaiga negali ir neturi galimybių medicinines atliekas utilizuoti pati.
„Jos neturi galimybės rūšiuoti atliekas, utilizuoti jas laikantis visų higienos normų, - sakė korespondentams teisininko išsilavinimą turintis A.Vavilovas. - Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos higienos normos“ yra punktas: dėl medicininių atliekų išvežimo turi būti pasirašyta sutartis su atliekų tvarkymo įmone, kuri savo transportu iš laikino saugojimo aikštelių į atliekų šalinimo įmonę turi išvežti atliekas pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“.
Kirstų per kišenę
Bendrovės savininkas sakė žinąs, jog Panevėžio ligoninė turi krosnį medicininėms atliekoms deginti. Tačiau A.Vavilovas įsitikinęs, kad krosnis neatitinka higienos normų. Anot jo, Biržų ligoninė irgi nusipirko mikrobangų krosnį atliekoms utilizuoti, tik jos pajėgumai per menki.
„Nieko keisto, kad gydymo įstaigos neskuba pasirašyti sutarčių, kad medicinines atliekas utilizuotų tą galinti daryti įmonė, nes tam reikėtų papildomų išlaidų, - nesistebi A.Vavilovas. - Gydymo įstaigų vadovams reiktų perskirstyti gaunamas lėšas. Sumažėtų išlaidos kitoms reikmėms ir, žinoma, atlyginimai gydytojams“.
Pašnekovas buvo įsitikinęs, kad patikrinti, ar teisingai mūsų mieste utilizuojamos medicininės atliekos, reiktų kuo skubiau. O tuomet imtis priemonių, kad sveikatos priežiūros įstaigos pasirašytų sutartis su atliekų tvarkymo įmone. „Tuomet sąvartynuose nesimėtytų neutilizuotos medicininės atliekos“, - aiškino A.Vavilovas.
Randa ir švirkštų, ir tvarsčių
Dienraščio korespondentai patys įsitikino, kad medicininės atliekos neretai vietoj to, kad patektų į krosnį, iškeliauja į sąvartynus kartu su paprastomis buitinėmis atliekomis.
Pakalbinti netoli Pakalnių kaimo esančio sąvartyno gyventojai, aiškino ne kartą matę šiukšlyne išmestus nemažus kiekius panaudotų švirkštų, tvarsliavos, bintų bei kitų medicininių atliekų.
Beje, PB žiniomis, iš gydymo įstaigų surinktos plastmasines atliekos rūšiuojamos net viename Panevėžio privačiame name.
Ligoninės krosnis - tik savoms reikmėms
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (PRAAD) direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė patvirtino, kad mūsų apskrityje specialios įmonės medicininėms atliekoms utilizuoti nėra. Tačiau ji buvo pirmoji PB pašnekovė, girdėjusi, jog sostinėje yra bendrovė (jau minėta „Senovė“), turinti leidimą tokias atliekas utilizuoti.
Aplinkosaugininkė priminė, jog Panevėžio ligoninė turi krosnį, kurioje degina biologines ir kitokias medicinines atliekas. „Jiems departamentas išdavė leidimą, tad krosnyje deginamos organinės kilmės atliekos, švirkštai, adatos, tvarsčiai, tamponai. Išduotame leidime nurodytos sąlygos, kaip procesas turi vykti. Atliekų deginimo procesas per parą vyksta vieną valandą. Per metus susidaro 211 valandų“, - sakė specialistė. Anot jos, ligoninės personalas pats kontroliuoja, kad, deginant medicinines atliekas, teršalai nepatektų į orą. O Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijos specialistai kartą per metus patikrina į orą patenkančių teršalų kiekius.
Pasak A.Plančiūnaitės, priimti iš kitų gydymo įstaigų medicinines atliekas ir jas utilizuoti Panevėžio ligoninė neturi teisės.
Pro kaminą paleidžia tūkstančius litų
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ekonomikos reikalams Arvydas Švagždys PB mielai sutiko parodyti, kaip atrodo dar 1996 metais statyta medicininių atliekų deginimo stotis.
„Medicininės atliekos deginamos kiekvieną dieną po tris valandas. Per mėnesį sudeginame per 400 kilogramus atliekų. Tai ir adatos, švirkštai, tamponai, bintai, vienkartiniai chalatai, operacijų metu amputuotos kūno dalys“, - aiškino vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
Temperatūra krosnyje deginimo metu viršija 1000 laipsnių. „To pakanka, kad atliekos sudegtų, - patikino A.Švagždys. - Nesudegusios atliekos nėra pavojingos. Jos kaupiamos konteineriuose ir išvežamos į sąvartyną. Ligoninė medicininėms atliekoms utilizuoti per metus išleidžia 80 tūkstančių litų“.
Būtų per brangu
Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ekonomikos reikalams A.Švagždys sakė, kad laboratorinius tyrimus, kiek teršalų iš jų krosnies patenka į orą, atlieka sostinėje įregistruota firma „Ekolaba“.
„Jie tyrimus atlieka kartą per 5 metus, o leidimą eksploatuoti krosnį trejiems metams išdavė PRAAD, - paaiškino. - Plastmasės atliekas surenka Z.Šulskio individuali įmonė“.
A.Švagždys prisipažino girdėjęs apie bendrovę „Senovė“, tačiau, pavaduotojo ekonomikos reikalams nuomone, sudaryti su ja sutartį medicinines atliekas utilizuoti ligoninei būtų per brangu.
Utilizuoja privačiose valdose
Privačios klinikos Panevėžyje savininkė gydytoja Vitalė Bružienė, išgirdusi PB korespondentų klausimą, kaip utilizuojamos medicininės atliekos jos gydymo įstaigoje, nuoširdžiai prisipažino, jog šiuo darbu iš esmės užsiima pati.
„Utilizavimo procesą atliekame pagal visas higienos normas, - patikino medikė. - Yra specialūs nukenksminimui skirti indai, kuriuose, užpylus dezinfekciniu tirpalu, laikomi švirkštai, adatos ir kitos medžiagos. Nukenksminti išvežami į sąvartyną. Deginimui skirtos medžiagos kaupiamos maišuose. Kadangi neturime deginimui skirtos krosnies, jas vežu į nuosavą sodybą vienkiemyje ir deginu. Po operacijos išpjautus navikus vežame į Patologijos centrą Vilniuje tyrimams atlikti“.
V.Bružienė tikino apsidžiaugsianti, jei atsirastų tokia įmonė, kuri imtųsi utilizuoti medicinines atliekas. „Ne kartą teiravausi Visuomenės sveikatos centre, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos, ar yra tokia įmonė. Deja, tokios informacijos iš jų negavau“, - sakė medikė.
Higienos normų laikosi
Panevėžio stomatologijos poliklinikos vadovas Vytautas Bosas dienraščiui teigė taip pat negirdėjęs apie įmonę, kuri galėtų utilizuoti medicinines atliekas. Tačiau tvirtino, kad poliklinikoje šios atliekos sutvarkomos laikantis visų higienos normų reikalavimų.
„Viską, ką reikia nukenksminti, - pašalintus dantis, tvarsčius, švirkštus, adatas, - pirmiausia dezinfekuojame. Po to sukauptas atliekas išvežame į sąvartyną, nes po dezinfekavimo jos pavirsta buitinėmis atliekamos“, - kalbėjo jis.
Panevėžio infekcinės ligoninės vadovas Eugenijus Preidis, pasakodamas apie medicininių atliekų utilizavimą, juokavo: „Mums geriau nei Panevėžio ligoninei - nereikia utilizuoti amputuotų kūno dalių. Susikaupusias medicinines atliekas - švirkštus, adatas, tvarsliavas, tamponus, vienkartinius įklotus dedame į specialius autoklavus. Atliekos užpilamos specialiu cheminiu tirpalu. Paskui išvežamos į sąvartyną“.
Plastmasines atliekas iš Infekcinės ligoninės irgi surenka Z.Šulskio individuali įmonė.
Kontroliuoja, bet negarantuoja
Kontroliuoti, kaip gydymo įstaigose utilizuojamos medicininės atliekos, privalo Panevėžio visuomenės sveikatos centras (VSC). Tą patvirtino PB pakalbinta Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Dalia Janeliūnienė.
Pasak jos, VSC kontroliuoja, ar teisingai gydymo įstaigos atlieka utilizavimo procesą, ar nepažeidžiamas įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos“.
Kartą per metus, epidemiologės teigimu, gydymo įstaigose atliekami patikrinimai.
„Tikriname, ar utilizuojant medicinines atliekas laikomasi higienos normų reikalavimų, ar infekuoti reikmenys bei medžiagos nukenksminami tinkamai, o paskui išvežami. Tačiau negaliu tvirtinti, kad po mūsų patikrinimų gydymo įstaigose uoliai atliekamas medicininių atliekų utilizavimo procesas“, - prisipažino.
D.Janeliūnienė patvirtino, kad lapkričio 13 dieną VSC pasiekė bendrovės „AV Investicija“ raštas, pranešantis, jog Lietuvoje yra įmonė „Senovė“, galinti tinkamai utilizuoti medicinines atliekas. „Kadangi raštą gavau neseniai, kai eisiu tikrinti gydymo įstaigų, pateiksiu joms informaciją“, - pažadėjo epidemiologė.
