Vakcina nuo karieso
Dabar viena didžiausių dantų ligų profilaktikos naujovių laikoma amerikiečių sukurta vakcina nuo mutantinio streptokoko – svarbiausio karieso kaltininko. Vakcina išsiskalavus burną, mutantinis streptokokas joje nesidaugina, taigi labai sumažinama tikimybė susirgti kariesu.
Prieš keletą metų amerikiečių mokslininkai klinikinį šios vakcinos tyrimą ketino atlikti Lietuvoje.
„Tada nedrįsome to daryti, nes nebuvo aišku, kaip pakis burnos ekosistema, kai bus sunaikintas mutantinis streptokokas, su kuriuo esame susigyvenę tūkstantmečius. Ar nebus kitų padarinių? Jų lyg ir neturėtų būti, nes šis streptokokas atsiranda išdygus pirmajam dančiui, o iškritus paskutiniajam, burnoje jo nebelieka“, – pasakojo Irena Balčiūnienė.
Kol kas vakcinos veiksmingumas įrodytas tik eksperimentiškai, bet klinikinio patvirtinimo nėra. Tad pagrindinės profilaktikos priemonės tebėra dantų pasta ir šepetukas.
Svarbiausia – ne forma, o minkštumas
Dabar galima įsigyti įvairiausių formų dantų šepetėlių. Jie esą padeda geriau pasiekti valytinas vietas. Daugelis mano, kad efektyviausiai išvalo elektriniai šepetukai.
„Tačiau jie išvalo taip, kaip ir paprastieji, su kuriais valoma ilgiau. Elektriniai šepetukai išrasti ne tinginiams, o žmonėms su negale, pavyzdžiui, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, osteochondroze, patyrusiems infarktą, insultą žmonėms. Kai rankai trūksta jėgos, elektrinis šepetukas palengvina dantų priežiūrą. Jis tinka ir mažiems vaikams, kurių judesiai nekoordinuoti“, – pasakojo odontologė.
Tačiau elektriniai šepetukai, kaip žinoma, yra brangūs, juos irgi reikia keisti. Iš mechaninio valymo šepetukų geriausiai – iš visų pusių – dantį apima samčio formos šepetukai. Bet pas mus jie nėra populiarūs, jais neprekiaujama prekybos centruose.
Ar tikrai verta kreipti dėmesį į šepetuko formą? Norvegijos Oslo universitete atliktas tyrimas parodė, kad dantų valymo kokybė iš esmės nepriklauso nuo šepetuko formos. Tyrime dalyvavę savanoriai studentai valėsi dantis daugiausia minkštais įvairių formų šepetėliais ir ta pačia pasta. Paaiškėjo, kad nesvarbu, kokiu šepetėliu valėsi: jeigu tai atliko teisingai ir apie 2 minutes – eksperimente dalyvavusiųjų burnos higiena buvo gera. Taigi normaliam dantų valymui pakanka įprasto dantų šepetuko, tik jis būtinai turi būti minkštas.
Beje, Oslo universiteto tyrimas parodė, kad, net valantis dantis horizontaliais judesiais, burnos higiena buvo gera, – nors šis būdas laikomas kenksmingu dėl pavojaus nutrinti danties audinį prie dantenų. Vis dėlto burnos higienistai sako, kad geriausia valytis dantis vadinamaisiais šluojamaisiais judesiais jų augimo kryptimi: viršutinio žandikaulio – iš viršaus į apačią, apatinio – iš apačios į viršų. Paskui – sukamaisiais judesiais. Tinka valytis ir vien sukamaisiais judesiais.
Fluoras: kada ir kiek naudingas
Šiandien prekyboje gausu įvairių pastų. Visi, regis, žinome, kad svarbiausias kriterijus – jos turi būti su fluoru. Tačiau fluoras nėra visagalis.
„Tyrimai rodo, kad fluorą organizmas gerai pasisavina, kai danties audinys yra jaunas, vyksta jo brendimas, mineralizavimasis. 20–40 metų žmogaus dantys jau visiškai subrendę, mineralizavęsi ir fluoro pasisavinama labai mažai. Pagyvenusių žmonių organizmas vėl pradeda geriau pasisavinti fluorą, nes sulaukus šio amžiaus pradeda mažėti kalcio“, – sakė I. Balčiūnienė.
„Kita vertus, negalima teigti, kad fluoras vidutinio amžiaus žmogui yra neveiksmingas. Metams bėgant, šiek tiek pakinta dantenos, apsinuogina danties cementas, jis yra minkštesnis, taigi ten fluoro pasisavinama, vadinasi, pastos su juo yra naudingos“, – pridūrė profesorė.
Beje, išrasta ir Lietuvos vaistinėse jau parduodama suaugusiems ir vaikams skirta nauja pasta, neturinti fluoro. Jos veikimo principas kitoks – per sudėtyje esančius mikro- ir makroelementus, kuriuos danties audinys gerai pasisavina. Tačiau šios pastos gana brangios.
Pastą reikia keisti
Sveikiems dantims užtenka parduotuvėje parduodamos pastos su fluoru, bet ją patariama dažnai keisti. Tik patologijos atvejais, pavyzdžiui, apydančio kišenėms, kraujuojančioms dantenoms, gydytojas patars rinktis specialią pastą.
Sergant periodonto ligomis tinka pasta su šalaviju. Pasta su fermentais trukdo susidaryti dantų akmenims. Pasta su natrio bikarbonatu naikina dantų jautrumą.
„Bet šios pastos negalima naudoti nuolat. Reikia pasitikrinti, kodėl dantys tapo jautrūs, ir gydyti priežastį. Žmonės dažnai tikisi dantų jautrumą sumažinti skalaudami burną vandeniu su soda, bet tokiu atveju šiek tiek jos nuryja. Ilgas sodos vartojimas mažina skrandžio rūgštingumą, o nustojus vartoti skrandžio rūgštingumas gali pernelyg padidėti. Taigi ją naudojant pakenkiama labiau nei jos nenaudojant“, – pasakojo I. Balčiūnienė.
Nederėtų be perstojo naudoti ir balinamąsias pastas, nes jose esančios medžiagos gali sukelti danties eroziją. Šios pastos netinka vaikams, nes jiems kenkia gaminio sudėtyje esantis natrio perboratas, vandenilio peroksidas, vandenilio perboratas. Vaikams netinka ir vaistinėse parduodamos pastos su padidintu fluoro kiekiu.
„Jos paprastai skiriamos vegetarams arba besilaikantiems dietos žmonėms, taip pat mėgstantiems valgyti daug pomidorų, raugintų agurkų, kopūstų, salotų su rūgščiais padažais, nėščiosioms, kurias kamuoja vėmimas, žmonėms, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas, ėda rėmuo, kamuoja refliuksas, kai dėl danties audinio tirpimo reikia didesnės fluoro dozės“, – paaiškino odontologė.
