Didžiausią dalį lėšų numatoma skirti medicinos paslaugoms teikti ir jų kokybei gerinti. Taip pat rengiamas įsakymas, kad nuo 2007-ųjų įsigaliotų nauja tvarka - ligoninėse nebeliktų pacientų guldymo į stacionarą kvotų, o ambulatorinės paslaugos, dienos chirurgija būtų skatinama kitais būdais. Dėl to ministerija inicijuoja, kad nuo sausio 1 dienos Ligonių kasos sudarytų sutartis ambulatorinėms paslaugoms ir dienos chirurgijai tiek su valstybinėmis, tiek su privačiomis įstaigomis.
Ministro R.Turčinsko nuomone, ši naujovė bus naudinga ne tik tiems pacientams, kurie norėjo rinktis privačią gydymo įstaigą, bet neturėjo tam lėšų, bet ir visiems kitiems, nes pacientų srautas, kuris laukė valstybinėse įstaigose eilėse, pasiskleis tarp privačių ir valstybinių įstaigų.
Apkraunami ne kūrybiniu darbu
Nuomonės apie sveikatos apsaugos ministro pažadus PB klausė medikų. Laikinai miesto poliklinikos direktorę vaduojanti gydytoja Nijolė Marčiulionienė sakė: „Iš darbų pamatysime, bet čia ne vienos dienos reikalas. Nebus pinigų, liks ir kvotos, tačiau vilties yra“.
Gydytojos teigimu, medikų atlyginimai padidėjo, bet išliko per daug didelis darbo krūvis, mat buvo sumanyti projektai - tirti krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį, o gydytojai tam turi skirti papildomai laiko. N.Marčiulionienės sakė:
„Projektai padeda išaiškinti daug sunkių ligų, bet apskritai ligų diagnostikai yra skiriama pernelyg mažai lėšų. Dar vienas dalykas - ligų algoritmai, kurių laikantis yra privaloma dėl vaisto vartojimo pratęsimo pacientą siųsti pas gydytoją konsultantą. Šitaip tik sugaištamas laikas. Konsultantai užkraunami ne kūrybiniu darbu. Mąstymas žlunga, kai reikia vien receptus rašyti“.
Laikinai poliklinikos direktorę vaduojanti N.Marčiulionienė pasakojo, kad prireikus parašyti dokumentą - E 213 formą, liudijančią mūsų šalies ligonio invalidumą Europos Sąjungos šalyse, būtina užpildyti 12 lapų, be to, kaligrafiškai. Tuo tarpu yra nurodyta, kad gydytojas pacientui turi skirti 15 minučių. Todėl tenka dokumentus neštis į namus ir dirbti ten.
„Mūsų gydytojai turi spręsti ir pacientų socialines problemas - slaugos, transporto, o tai yra socialinių darbuotojų reikalas. Mes turime užsiimti diagnostika, gydymu ir profilaktika, bet ir čia trukdžių yra, nes šiems gydytojams leidžiama atlikti tik minimalius tyrimus“, - teigė N.Marčiulionienė.
Finansiškai neįvertinta
Kitos sveikatos priežiūros įstaigos - Kniaudiškių klinikos - vadovė Dalia Dalibogienė žadamose naujovėse įžvelgė: „Ministro teorija primena gaisro gesinimą, kur labiausiai trūksta pinigų, atseit ten ir skirs. Bet naujos strategijos aš čia nematau. Pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek pinigų reikalinga pirminės grandies medicinos pagalbai, kiek programoms. Buvo žadėta pakelti algas ir nedidinti darbo krūvių, tačiau sumanė profilaktines programas ir ligoniams prieinamumas pas gydytojus buvo apribotas.
Pas mus nėra slaugos, darbuotojų, kurie suteiktų visą reikalingą paramą ligoniui. Taip pat nepakanka socialinių darbuotojų, todėl medikams tenka ir šį darbą dirbti. Nepakanka Slaugos ligoninių ir Globos namų, o juk Europos Sąjungos direktyvos skelbia, kad žmonės gyvenimą turi nugyventi oriai“.
Klinikos vadovės nuomone, reikėtų keisti ir receptų rašymo tvarką. Galėtų būti interneto ryšys su vaistinėmis, tuomet gydytojai informuotų, kokiam pacientui kas kiek laiko reikalingi vaistai, o vaistininkai savuose kompiuteriuose tą informaciją turėtų, ir be jokio recepto žmogus galėtų įsigyti, kas reikalinga.
„O dabar mes turime mėnesiui ar trims ranka rašyti receptus. Gaištamas laikas, o finansiškai šis gydytojų darbas neįvertintas. Be to, jeigu veiktų interneto ryšys, nereikėtų žmonių taip dažnai siuntinėti pas konsultantus. Gydytojai tuoj pat galėtų susišnekėti, gauti reikalingą informaciją apie paciento sveikatos būklę, kompiuteryje matytų ir tyrimų rezultatus. Šitaip sumažėtų eilės“, - teigė D.Dalibogienė
Viltis lieka
Gydytojos samprotavimu, gerai, kad žadama atsisakyti kvotų, nes medikai dirba žmonėms. Tačiau reikia keisti visą sveikatos priežiūros sistemą. „Bet ten, kur buksuoja, ten ir žadama“, - apibendrino pašnekovė.
Tam pritarė ir Panevėžio miesto ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas. „Sunku pasakyti, kaip bus, bet gerai, kad susirūpinta hospitalizacija, kuri buvo sprendžiama neteisingai - sergančio žmogaus negali guldyti, nes įvestos kvotos - tai nonsensas“, - teigė ligoninės vadovas.
Č.Gutauskas pripažino, kad jau atkreiptas dėmesys medikų algoms, bet dar reikalinga pinigus investuoti į specialistų parengimą, į naujas technologijas. „Aš visada esu optimistiškai nusiteikęs, manau, kad finansavimas medicinai tikrai padidės“, - vylėsi ligoninės vadovas.
Sveikatos apsaugos ministerija kitais metais žada ir geresnį bei platesnį aprūpinimą vaistais. Jiems kompensuoti biudžete numatyta 80 mln. litų daugiau nei šiais metais. Taip pat numato vykdyti buvusių vyriausybių įsipareigojimus didinti medikų atlyginimus. Planuojama, kad 2007 metais sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis augs vidutiniškai 20 proc., šiam tikslui numatoma skirti 560 mln. litų.
