Peržiūrėti sistemą
“Mokyklose nesukurta sistema, kuri garantuotų ne tik tam tikro kiekio žinių “sukimšimą”, bet išugdytų gebėjimą gyventi vertinant save ir savo sveikatą. Manau, kad dvi ministerijos - Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos - vis dar nemoka dirbti drauge. Kiekviena turi savo uždavinius, o tikrieji vaikų poreikiai lieka neįvertinti ir nepatenkinti”, - sako Kauno rajono švietimo centro direktorė Laima Ruzgienė. Ji metus dalyvavo rengiant bendrą strategiją, kaip gerinti moksleivių sveikatą, tačiau kol kas nepastebi jokių žingsnių ją įgyvendinant.
L.Ruzgienės pastebėjimu, mokytojams nerūpi, kad vaikai blogai mato, jų stuburai iškrypę ar sveikata bloga, nes jie skuba išmokyti pagal numatytą programą. Mokykloje vertinamas rezultatas, pažymys, o ne vaiko būsena ir jo savijauta. Negali būti gerai, jeigu vaikai jau ir patys blogai save vertina, nebesirūpina savo savijauta.
“Vaikas, kaip asmenybė, lieka kažkur šalia visų kitų procesų ir svarbių uždavinių, o įvairių dalykų mokytojai sveikatos temomis nekalba, nors galėtų, tačiau nėra tokio įpareigojimo. Per biologiją reikėtų mažiau vabalų kojas skaičiuoti, o daugiau kalbėti apie žmogaus sveikatą. Jos temas galima būtų aptarti ir per lietuvių ar anglų kalbos pamokas, juk ten galima nagrinėti bet kurios tematikos tekstus. Turi atsirasti įgūdis domėtis savo sveikata”, - sako L.Ruzgienė.
“Sveikatą ugdančių specialistų užduotis būtų pasiekti, kad į kiekvieną vaiką būtų pažvelgta kaip į individualų asmenį, pačių vaikų pasiklausta, ko jiems trūksta mokykloje, ir kodėl jie, būdami judrūs, nenori mankštintis mokyklose. Kodėl tie patys vaikai noriai sportuoja po pamokų? Tik tuomet, kai kiekvienas vaikas išmoks save vertinti ir mylėti, Lietuvoje sumažės savižudybių. Iš nelaimingų vaikų išauga nelaimingi suaugusieji”, - sako Kauno rajono savivaldybės gydytoja Dainora Kudzinskienė.
Norų ir galimybių žirklės
Jau kelerius metus Lietuvos mokyklose dirbantys medikai turi ne gydyti vaikus, o mokyti juos išsaugoti sveikatą. Kažkada baigusios medicinos seserų mokyklas moterys turi persikvalifikuoti, nes tikrų sveikatos ugdymo specialistų Lietuvoje parengta dar labai nedaug. Dar po kelerių metų buvusios medicinos seserys nebeturės teisės eiti šias pareigas, o tvarka, pagal kurią jos galėtų įgyti naująją profesiją, nėra nustatyta.
Aukštąjį išsilavinimą turintys naujai parengti visuomenės sveikatos ugdymo specialistai netrokšta važinėti po kaimo mokyklas už tūkstančio litų “ant popieriaus” algas. Vienas sveikatos ugdytojo etatas yra skiriamas tūkstančiui vaikų, o tai reiškia, kad vienam žmogui tenka dirbti ne vienoje, o keliose mokyklose, mat daug kur Kauno rajone jos teturi po kelis šimtus moksleivių.
Medikai privalo persiorientuoti į sveikatos ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojus. Tai nėra lengva, juolab kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekviena mokykla Lietuvoje iki 2015 metų turės tapti sveikatą ugdančia mokykla.
Kauno rajono švietimo ir ugdymo įstaigų sveikatos specialistai vakar buvo susirinkę į tradicinį rudens pasitarimą, kuriame prabylama apie didžiausią rūpestį keliančias problemas, ir kvalifikacijos kėlimo klausimas buvo viena tokių. Kol kas niekas negali pasakyti, koks pasitobulinimo variantas jiems suteiks galimybę pretenduoti į sveikatos specialistų licencijas.
Paslaptys turi būti išsaugotos
Kauno rajone yra 32 mokyklos, 22 vaikų lopšeliai-darželiai ir 5 vaikų darželiai-mokyklos. Visose šiose įstaigose ugdoma apie 15 tūkstančių vaikų. Anaiptol ne visi jie gali pasigirti gera sveikata. Mokytojams, regis, pravartu žinoti, kaip geriau elgtis su kiekvienu jų, ypač kai to papildomo dėmesio reikia dėl sveikatos būklės. Tačiau sveikatos pažymose, kurios pristatomos į mokyklas, diagnozė yra užšifruota. Ugdymo įstaigų medikai ją galėtų iššifruoti. Tačiau neturi teisės, už tai galėtų būti net patraukti baudžiamojon atsakomybėn, juk būtų pažeistas privatumas ir žmogaus teisės.
“Mokytojai mūsų klausia, kokia liga serga jų auklėtiniai, juk tai atsiliepia ir mokymuisi. Tais atvejais, kai vaikas serga epilepsija ar cukriniu diabetu, žinios apie jo sveikatos sutrikimus padeda apsisaugoti nuo pavojingų netikėtumų. Ištikus priepuoliui, aplinkiniai turi žinoti, kaip elgtis. Ką mums daryti? Paslaptį saugodami kartais rizikuojame vaiko gyvybe”, - šnara salėje susirinkusios medikės.
Atsakymas griežtas: paslaptis turi būti išsaugota. Jei vaikas dėl to gali būti nesaugus, aplinkiniams apie savo sveikatos būklę turi pranešti jis pats arba jo tėvai. Galbūt ateityje bus pasiekta, kad visa klasė mokės padėti sergančiam draugui.
