Ligoninės Onkohematologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Savinas prieš keletą mėnesių pribloškė visuomenę atmesdamas japonų, kurie susigraudino pamatę Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į Žemę“, paramą. Esą skyriui nieko netrūksta – turtingi „dėdės“ mažuosius pacientus jau apipylę dovanomis.
Gal vertėjo japonus nukreipti į kitą aukštą? Vaizdas priblokštų ne menkiau kaip filmas: niūrūs tamsūs koridoriai, atpleišėjusios sienos, supuvę langų rėmai ir buvusi sovietinių laikų prabanga – šalia palatų erdviose patalpose stūksančios niekam nereikalingos vonios. Jei čia atsirastų dušo kabinos, bergždžiai nestovėtų. Lovos nekeistos nuo pat skyriaus įkūrimo – keletą dešimtmečių. Kai kurios net virvutėmis suraišiotos, kad mažyliai miegodami neiškristų.
SOVIETINĖ PRABANGA
Mus pamačiusi Žarnyno infekcinių ligų skyriaus vedėja Irena Ališauskienė net rankomis suploja: „Pagaliau kažkas susidomėjo ir mumis! Mūsų skyrius turi daugiausia ligonių, nes jų kaita – labai didelė. Mat vaikai čia paprastai pabūna vos tris dienas. Taigi uždirbame ligoninei daugiausia pinigų. O kur jie? Privatiems rėmėjams mes taip pat neįdomūs. Atsigula koks Seimo narys su vaiku, pasibaisi, kaip galima gyventi tokiomis sąlygomis, tačiau išėjęs mus pamiršta“.
Laikinasis ligoninės direktorius Kazimieras Binkis teisinasi: ar verta leisti pinigus remontui, jei iš čia išsikelsime? „Dar penkerius metus, jei ne daugiau, gyventi tokiomis sąlygomis negalime, – atremia I.Ališauskienė. – Žiemą, kai padaugėja virusų, į vieną palatą esame priversti guldyti du pacientus. Jei vienas iš jų „pasigavęs“ virusą, o kitas – ne, jau po poros valandų, kol atliekami tyrimai, serga abu“.
UŽKREČIAMOS PALATOS
Naujojo virusinių žarnyno ligų sezono skyriaus medikai taip pat laukia su nerimu. „Sunkiausi savaitgaliai. Paprastą dieną tyrimus stengiamės padaryti kuo greičiau ir atskiriame ligonius, jei turime kur guldyti. Savaitgalį tyrimai užtrunka“, – guodžiasi medikė.
Išeitis, kaip padidinti palatų skaičių skyriuje, yra. Tereikia panaudoti nereikalingus vonios kambarius. Tačiau laikinumo nuotaikomis gyvenančioje ligoninėje atnaujinamos tik tos patalpos, kurių remontui aukoja privatūs rėmėjai, o „nemadingų“ ligų skyriai merdi. Mat jau ne vienus metus valdžios atstovai kalba, kad šalia senosios ligoninės turėtų išdygti naujas modernus Pediatrijos centras. Deja, galutinių sprendimų sveikatos sistemos klerkai priimti neskuba. Juk ne jiems tenka gyventi tokiomis sąlygomis.
„Atsižvelgiant į Lietuvos demografinę situaciją ir kai kurių ligų plitimo mastus, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas greičiau. Projektavimo, statybų, lėšų skyrimo problema tęsiasi metų metus. O vaikai serga“, – atkreipia dėmesį R.Šalaševičiūtė.
DOVANOTI MILIJONAI
O štai įžengę į dešimties lovų Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių atsiduriame tarsi kitoje planetoje. Savo kūdikį čia palikti gali nebijoti net įnoringiausi tėvai. Kiekvienam mažyliui tenka po vieną slaugytoją. Jų gyvybines funkcijas palaikantys aparatai kainuoja ne mažiau kaip naujas „Mercedes“, viena kūdikio lovytė be plaučių ventiliavimo sistemos – apie 300 tūkst. litų.
Tiesa, ši prabanga – ne iš valstybės lėšų. Apie 70 proc. įrangos – dovanota: Vytauto Landsbergio fondo, LNK akcijos „Gerumo diena“, turtingų tėvų, kurie skyriui atsidėkojo už išgelbėtą vaiko gyvybę.
PASLĖPTOJI PUSĖ
Ne valstybė, o JAV lietuvių bendruomenė „Lietuvos vaikų viltis“ atnaujino ir ligoninės Traumatologijos skyrių, net atvežė modernių chirurginių įrankių, kokių Lietuvoje dar nebuvo. Mažųjų pacientų mamoms nupirktos sulankstomosios lovelės, nors dar pavasarį joms tekdavo gulėti ant grindų. Personalas galėjo pasiūlyti tik du apklotus – vieną pasitiesti, kitu užsikloti.
Skyriuje įrengtas ir prabangus žaidimų kambarys. Tiesa, jis veikia tik iki 17 val. Šeštadienį ir sekmadienį jo durys visai neatsiveria. Beje, tai ne pats blogiausias variantas – daugumoje skyrių žaidimo kambariai uždaromi jau 15 val.
Gaila, kad amerikiečiai nesusiprotėjo pasamdyti personalo. Darbo rankų trūksta ne tik žaidimo kambariui. Net ir pati nuostabiausia slaugytoja negali tuo pat metu vieną pacientą vežti į operacinę, kitą lydėti iki rentgeno kabineto, o trečiam, kol šis neatsibudo po operacijos, į veną įstatyti kateterį.
