Politinio konkurento verslo žlugdymu kaltintas Pagėgių meras Kęstas Komskis DELFI sakė, kad tylos zonas taryba nustatė remdamasi teisės aktais.
Partijai "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) atstovaujantis meras patvirtino, kad „darbietis“ verslininkas G.Petrauskas miesto vadovams darė spaudimą dėl mažesnių tylos zonų nustatymo, tačiau į jo prašymą sakė negalėjęs atsižvelgti dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų triukšmo prevencijos priemonių.
G.Petrausko rėmėjų nuomone, prieš paskelbdamas tylos zonas, Pagėgių meras turėjo atlikti daugybę akustinių matavimų, gauti gyventojų nusiskundimų dėl varginančio triukšmo ir tik tada pateikti siūlymus triukšmui mažinti.
Tačiau Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos visuomenės sveikatos skyriaus vedėjos Jurgita Suraučienės teigimu, tai nėra būtina. „Savivaldybė pakankamai laisva nustatyti tylos zonas, drausminti tylos drumstėjus“, - DELFI sakė specialistė.
Policiją jau galima kviesti nuo 18 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, triukšmingiausi Lietuvos miestai – Palanga ir Vilnius. Kurorto gyventojai nuo triukšmo kenčia prasidėjus poilsio sezonui, vilniečiai – ištisus metus.
„Tobulėjant garso aparatūrai, daugėja ir triukšmo, tačiau kaip per pastaruosius metus Lietuvoje padidėjo jo lygis bus galima pasakyti 2007metais, kai savivaldybės baigs rengti triukšmo žemėlapius “, - sakė visuomenės sveikatos skyriaus vedėja.
Nuo ramybės drumstėjų gyventojus gina teisėsaugininkai, už higienos normų paisymą atsakingi visuomenės sveikatos specialistai. Savivaldybėms patvirtinus tylos zonas, gyventojų ramybe privalės rūpintis ir savivaldos institucijos, kurios savo iniciatyva galės skirti nuobaudas už tylos taisyklių pažeidimus.
„Vis dėlto, triukšmo žemėlapiais ir tylos zonomis šios problemos neišspręsime“, - pripažino J.Suraučienė. – Kad gyventojai nekentėtų nuo triukšmo, reikalingi ir teisės aktų pakeitimai“.
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba politikams siūlė apriboti galimybę gyvenamuosiuose namuose steigti pasilinksminimo vietas, kavines ir barus, nes dėl jų keliamo triukšmo, ypač žemų muzikos dažnių, lankytojų šūkavimų gyventojai negali atsiriboti ir pailsėti.
„Miestuose kenčia ne tik šalia kavinių ar restoranų gyvenantys žmonės. Daug skundų gauname iš didžiųjų prekybos centrų, autoservisų kaimynų, kurių poilsį drumsčia naktį vykstantys krovos, remonto darbai“, - pabrėžė J.Suraučienė.
Anksčiau dėl triukšmaujančių kaimynų daugiabučiuose policija buvo galima kviesti nuo 22 valandos. Nuo liepos 1 dienos tai galima daryti nuo 18 valandos, o jei rimtis trikdoma gyvenamosiose patalpose ir viešosiose įstaigose – net dieną.
Viešosios rimties trikdymu laikomas garsus šaukimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikos instrumentais bei kitais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte.
Gadina ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą
Sveikatos specialistų teigimu, žmogaus ausis prisitaikiusi prie 35 – 55 decibelų intensyvumo garsų. Normalaus pokalbio keliamas triukšmas siekia iki 60 decibelų, kalbėjimas pašnibždomis –30 decibelų, o štai uodo zyzimas, kad ir labai įkyrus, lygus nuliui decibelų.
Pagal higienos normą, garso lygis gyvenamosiose patalpose nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro negali būti didesnis nei 40 decibelų, 18 - 22 valandomis ne didesnis kaip 35 decibelai, 22 - 6 valandomis – 30 decibelų.
Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio.
Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar kitas panašus triukšmas. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.
Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai išsenka, o vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva.
Ilgalaikis triukšmas sutrikdo ne tik klausą, bet ir daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – kyla nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kitų nervinių ir psichinių sutrikimų.
Medikai pabrėžia, kad triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą.
Triukšmingoje aplinkoje padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka, virškinimas, dažniau sergama kepenų ligomis.
Literatūroje rašoma, kad triukšmas per metus vidutiniškai padidėja 1 – 3 decibelais. Prognozuojama, per 15 metų jo lygis gali padvigubėti.
Didžiausią 180 decibelų triukšmą kelia raketos startas. Reaktyvinis lėktuvas skleidžia 140 decibelų triukšmą, medžioklinio šautuvo šūvis – 165, greitosios pagalbos automobilių sirenos – 120, pneumatinio kūjo ir grandininio pjūklo keliamas triukšmas – 110, dažų purkštuvas ir buldozeris - po 105, elektrinis grąžtas - 98, traktorius - 96, šlifavimo staklės - 93, žoliapjovė - 90.
