D.Mikutienė siūlo grąžinti privalomą mokinių sveikatos tikrinimą

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymo nuo 7 metų iki pilnametystės profilaktiškai tikrinti vaikų sveikatą nepakanka - jį reikėtų transformuoti į privalomą“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Parlamentarės nenustebino trečiadienį Krašto apsaugos ministerijoje pristatyti šauktinių sveikatos duomenys ir tai, kad pusė pakviestųjų tarnauti kariuomenėje prievolei netinkami dėl psichinių-psichologinių problemų, ligų, traumatizmo.

„Tai visiškai natūralu, nes į kariuomenę jaunuoliai ateina iš mokyklos, kuriuose aiškiai daugėja regos, virškinamojo trakto sutrikimų, nustatoma vis daugiau stuburo iškrypimų“, - konstatavo Seimo narė.

D.Mikutienės nuomone, tėvai nepakankamai atsakingi už vaikų sveikatą, „profilaktinių patikrinimų pažymomis susirūpina prieš pat mokslo metus, nes jų reikalauja mokyklos“.

„Jei profilaktiniai sveikatos patikrinimai būtų privalomi, mes tikrai matytume aiškias pokyčių tendencijas ir, pagaliau, ta kraupi vaikų sergamumo statistika – drįstu taip sakyti – sujudintų sistemos vadovus“, - pabrėžė parlamentarė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Ritos Sketerskienės teigimu, profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kuriam šiais metais, skatinant profilaktiką, buvo skirta papildomai lėšų.

Pažymų nepristatė 50 tūkst. mokinių

„Apie kokį dar privalomą mokinių tikrinimą kalbama? – nesuprato specialistė. – Tai ir dabar vykdoma. Jei atsiranda nepatikrintų vaikų, renkant pažymas tai išaiškėja. O kiekvieno vaiko sveikatos patikrinimo kokybė – asmens sveikatos paslaugų tiekėjo reikalas“, - DELFI sakė specialistė.

Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, pernai pažymų apie profilaktinius sveikatos patikrinimus mokykloms nepristatė daugiau nei 50 tūkst. mokinių. Daugiausia iš jų - net 28 tūkst. - vidurinių mokyklų mokiniai, beveik 12 tūkst. - pagrindinių, 7,5 tūkst. - gimnazijų, 1,3 tūkst. - pradinių, 803 - jaunimo mokyklų mokiniai.

Paklausta, ar tėvams, kurie nesirūpina vaikų sveikata numatytos sankcijos, R.Sketerskienė teigė, kad apie bausmes čia nereikėtų kalbėti. „Sąmoningumas priklauso nuo atsakomybės lygio. O jeigu tėvai nesirūpina vaikais, jais turėtų pasidomėti vaikų teisių apsaugos tarnybos“, - sakė ministerijos atstovė.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, per profilaktinius sveikatos patikrinimus 2005 metais iš tūkstančio 7-14 metų mokinių 141 nustatyti laikysenos sutrikimai, sunkesni stuburo iškrypimai – skoliozė diagnozuota 44, regos - net 172 mokiniams iš tūkstančio.

Statistika rodo, kad vaikų sergamumas nuolat auga. Tam įtakos turi ne tik fiziologinės priežastys, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai. Vaikai mažiau sportuoja, sėdi nepritaikytuose suoluose, mažiau laiko praleidžia lauke, daugiau prie televizoriaus ar kompiuterio.