Užsikrėtus šia infekcine liga, apie 20 proc. atvejų ji pereina į geltą. Tačiau 80 proc. atvejų ji tampa lėtine, žmogus nejaučia jokių simptomų, nesikreipia į gydytojus, taigi liga, vadinama tyliuoju žudiku, dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai.
Tarp sergančiųjų šia liga – nemažai buvusių donorų, kadaise užsikrėtusių per daugkartines kraujo perpylimo priemones, taip pat medicinos personalo. Tarp naujai susirgusiųjų – daug jaunų žmonių, ypač naudojančių intraveninius narkotikus.
Beje, net 40 proc. sergančiųjų hepatitu C vėliau suserga kepenų vėžiu.
Modernus gydymas efektyvesnis
Pirmasis hepatito C gydymui pradėtas naudoti vaistas buvo interferonas. Vėliau pasaulyje atsirado efektyvesnis, mažesnį šalutinį poveikį darantis vadinamasis pegiliuotas interferonas, nuo 2002 m. visame pasaulyje įtrauktas į hepatito C gydymo rekomendacijas.
Pasak Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjo prof. habil. dr. Arvydo Ambrozaičio, gydymo paprastu interferonu su ribavirinu efektyvumas – 40 proc., o naudojant pegiliuotą interferoną su ribavirinu – 78 proc.
Iki 2005 m. Lietuvoje nebuvo jokios galimybės gydyti sergančiųjų pegiliuoto interferono ir ribavirino kombinacija. 2005 m. ligonių kasos pirmąkart tam skyrė 2 mln. Lt, tačiau šios sumos visiems pacientams nepakako.
Teko riboti vaistų skyrimą – jie buvo skiriami tiems, kurių organizmas nereaguoja į įprastą terapiją. Šiemet šiam vaistui įsigyti skirta daug didesnė – 5,5 mln. Lt suma, tad būtinais vaistais aprūpinama daugiau žmonių, nors irgi ne visi, kam jų reikia. Dabar 280 pacientų jau taikomi naujieji gydymo metodai, tačiau 90 pacientų tebegydomi senaisiais vaistais. Vienas 48 savaičių gydymo kursas yra brangus – kainuoja 53 tūkst. Lt.
Prašo lėšų vaistams ir diagnostikai
Lietuvos sergančiųjų kepenų ligomis ir gydytojų asociacijos „Vilties atgaiva“ pirmininkė Teresa Makarevič pabrėžė, kad padėtis, kai medikams tenka spręsti, kam skirti vaistą, o kam – ne, nėra teisinga, tad pacientai prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skirti šioms reikmės daugiau lėšų.
T. Makarevič papasakojo istoriją 59 metų kauniečio paciento, kuriam prieš ketverius metus buvo diagnozuotas hepatitas C, o prieš mėnesį medikai konstatavo vėžį.
"Jeigu laiku būtų paskirtas reikiamas gydymas, žmogus dar galėtų gyventi visavertį gyvenimą, tačiau dabar darbingo amžiaus vyras serga ne tik hepatitu, bet ir vėžiu“, – pasakojo organizacijos pirmininkė, pati su lėtine liga kovojanti jau aštuonerius metus.
Pasak prof. A. Ambrozaičio, svarbu, kad ligoniai, užsikrėtę agresyviausiu – I genotipo hepatitu C, galėtų iškart gauti modernų gydymą (I genotipo hepatitu yra užsikrėtę apie 60 proc. sergančiųjų, daugiausia – donorų, o ligos simptomai pasireiškia praėjus net 20–30 metų po užsikrėtimo. II–III genotipo liga dažniau serga narkotikus vartojantys asmenys).
Profesoriaus teigimu, reikėtų keisti ir hepatitui C gydyti būtinų vaistų įsigijimo tvarką. Pagal dabartinę, kai vaistai įsigyjami per centralizuotus pirkimus, apribojamos gydytojų galimybės parinkti pacientams tinkamiausius vaistus. Be to, jie vėlai patenka į gydymo centrus (šiuo metu pegiliuotas interferonas skiriamas tik 5 didiesiems gydymo centrams).
Medikų teigimu, centralizuoti pirkimai šiemet vėluoja daugiau kaip 7 mėnesius. Kuo ilgiau užtrunka pirkimų procedūra, tuo labiau prastėja ligonio būklė. Atidedant centralizuotų pirkimų datą yra taupomi pinigai, bet ligonių būklė tik blogėja, nes progresuoja kepenų pažeidimas.
Taigi valstybės skiriami pinigai šiai sričiai naudojami neefektyviai, kyla klausimas, ar šitaip ligonių sąskaita taupydama pinigus valstybė išlošia.
Prof. A. Ambrazaičio nuomone, pegiliuotą interferoną reikėtų įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip yra kaimyninėje Latvijoje, kur šiuos vaistus 75 proc. kompensuoja valstybė, o tada, atsižvelgiant į valstybės finansinį pajėgumą, jį paskirstyti pagal kvotas.
Pasak prof. A. Ambrazaičio, trūksta lėšų ir hepatito C diagnostikai. Dabar tam skiriama apie 300 tūkst. Lt, bet to neužtenka, nes tyrimai nuolat brangsta. Šioms reikmėms, anot mediko, reikėtų dukart daugiau – 600 tūkst. Lt.
Profesoriaus teigimu, specialistai jau yra parengę naują hepatito C gydymo metodiką, kuri pakeistų pasenusią ir neefektyvią ankstesniąją. Kepenų ligų srityje dirbančių medikų teigimu, Lietuvoje būtina parengti ir nacionalinę hepatito prevencijos bei gydymo strategiją.
Ministerija žada
Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, susitikęs su pacientų ir medikų atstovais, pastebėjo, kad, ūminių hepatito B ir C atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau lėtiniai atvejai nėra registruojami. Tad, pasak ministro, reikėtų sukurti metodiką, leidžiančią registruoti tiek ūminį, tiek lėtinį hepatitą.
Pasak R. Turčinsko, SAM pozicija – mažinti centralizuotai perkamų medikamentų, įtraukti juos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dabar ministerijoje sudaryta darbo grupė ir kuriama nauja tvarka, kuria remiantis esą bus aiškiai nustatytos vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą galimybės.
Be to, hepatito C gydymui kitais metais numatoma skirti 7,7 mln. Lt.
