Pripažinę, kad suklydo, medikai rizikuoja netekti licencijos, gero vardo, pajamų šaltinio, kolegų ir visuomenės palaikymo.
„Bijant bausmės, pasmerkimo nekalbama ne tik apie asmenines nesėkmes darbe, bet ir apie sveikatos priežiūros paslaugų sistemos trūkumus. Kaip rodo kitose šalyse atlikti tyrimai, būtent jie dažniausiai tampa klaidų medicinoje priežastimi“, - Sveikatos politikos centro diskusijoje apie klaidas medicinoje ir nepageidaujamų įvykių valdymą pabrėžė L.Paškevičius.
Sumažintų žalą pacientams
Medicinos neatitikčių registravimo duomenys parodė, kad JAV, Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje dėl neteisingai parinkto medikamentinio gydymo, medikų klaidų, technikos gedimų, kitų priežasčių vidutiniškai nukenčia nuo 10 iki 13 iš šimto ligoninėse gulinčių pacientų.
Dėl klaidų medicinoje Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, JAV kasmet patiria nuo 6 iki 29 milijardų JAV dolerių nuostolių.
Lietuvoje nacionaliniu lygiu funkcionuojančios nepageidaujamų įvykių medicinoje registravimo, kaupimo, analizės ir prevencijos sistemos nėra, todėl nėra ir patikimų duomenų apie tai, kaip dažnai jie vyksta, kokių pasekmių sukelia ar galėjo sukelti pacientams.
Šalyse, kur savanoriškai registruojamos klaidos ar nenumatyti atvejai medicinoje, laikomasi ypatingos duomenų apsaugos.
„Raportavimas turi būti saugus, apie nepageidaujamus įvykius pranešę specialistai nebaudžiami, išskyrus akivaizdaus aplaidumo ar neatsargumo atvejus. Taip pat tuomet, kai paciento neįgalumą ar mirtį lėmė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų apsvaigusio mediko veiksmai“, - pabrėžė L. Paškevičius.
Gydytojo nuomone, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms privalomą nekonfidencialią įvykių, kurie sukėlė paciento invalidumą arba mirtį, registravimo sistemą įmanoma įdiegti per 2-3 metus.
Ji ne tik sumažintų pasikartojančių klaidų medicinoje skaičių, jų sukeliamą žalą pacientams, bet ir sustabdytų vis didėjantį visuomenės bei medikų susipriešinimą.
