Vieni sako, kad gyventojams jokio skirtumo, kas teiks jiems paslaugas, jei už jas nereikia mokėti, nes privačios bendrovės sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir yra jų finansuojamos pagal gyventojų skaičių aptarnaujamoje teritorijoje.
Kiti mano, kad kai kurios paslaugos, tarp jų ir medicinos, turi likti valstybės rankose, nes verslininkai suinteresuoti pelnu, o ne piliečių gerove. Tai, kad iš GMP paslaugų siekiama pelno, net neslepiama. Štai „Lietuvos žinioms“ bendrovės „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis prisipažino, kad iš šios veiklos galima „daryti biznį“.
Sunkiai skinasi kelią
Pažvelkime, kokia situacija šiuo metu Lietuvoje. Visagine ir Šilalėje greitosios medicinos paslaugas teikia vien tik privati įmonė UAB „Ambulansas“, Kauno rajone – privati įmonė „Tavo viltis” ir savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga „Kauno rajono greitoji medicinos pagalbos stotis”, Klaipėdoje – privati V.Budanovo greitoji, kuri turi tik vieną brigadą ir Klaipėdos GMP stotis. Vilniuje taip pat yra privati greitoji, tačiau ji nėra finansuojama valstybės ir užsiima netipiškomis paslaugomis, pvz., ligonių parvežimu iš užsienio.
Panašu, kad pirmauti privačių greitųjų tarpe siekia „Ambulansas“, šiuo metu aktyviai diskutuojantis su maždaug 15 rajonų valdžia, kad jiems būtų perleistas skubios pagalbos paslaugų teikimas.
Tačiau įkelti koją į rajonus ir miestus privatininkams nėra lengva. Tam priešinasi valstybinių tarnybų medikai, o kadangi leidimams gauti reikalingi savivaldybių tarybų sprendimai, jie rengia įvairias protesto akcijas. Štai Šilutėje medikai ir jų bendraminčiai surengė piketą, bet tarybos sprendimas, kuriuo buvo leista privačiai bendrovei teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, vis tiek buvo priimtas. Tačiau šį sprendimą, kaip pažeidžiantį viešąjį interesą, savo potvarkiu sustabdė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
Privatininkai - po padidinamuoju stiklu
O kaip gi iš tiesų yra ten, kur jau veikia privati greitoji? Kalbamės su Visagino profesinių sąjungų susivienijimo pirmininku, Visagino miesto tarybos nariu Rimantu Kumpiu. Pasak jo, UAB „Ambulansas“ savo paslaugas pasiūlė tuomet, kai miesto greitosios medicinos pagalbos stotis visiškai nusigyveno ir galiausiai bankrutavo. „Kad valstybinei įmonei būtų skelbiamas bankrotas, tai beveik absurdas, bet, kad ir kaip būtų, dėl to kalta pati savivaldybė, jog nepakankamai kontroliavo GMP stoties darbą“,- prisimena R.Kumpis.
Bankrutavusią įmonę perėmė „Ambulansas“, ir nuo to laiko, anot pirmininko, jokių skandalų nebuvo girdėti. Bendrovė atėjo su savo technika, įranga, medikamentais, darbuotojai liko tie patys, atlyginimai taip pat nesumažėjo.
R.Kumpis sako, kad jis neturi nieko prieš „Ambulansą“. Iš pradžių jo atėjimui labai priešinosi pensininkai, tačiau vėliau aistros aprimo. „Privatus kapitalas bet kokiu atveju tvarkosi labiau ekonomiškai, ir tai yra įrodyta“,- įsitikinęs jis. Grėsmės, kad privatus kapitalas, nematydamas naudos, gali apleisti kurią nors svarbią gyventojams sritį, pirmininkas nemato. Pasak jo, dabar privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės yra „po dvigubu padidinamuoju stiklu“. Jų klaidos bus smerkiama kur kas labiau nei valstybei priklausančių įstaigų.
R.Kumpis neatmetė galimybės, kad privatininkai iš per didelio „ekonomiškumo“ gali pradėti taupyti personalo sąskaita - pavyzdžiui, nebesiųsti pagal tam tikrus iškvietimus gydytojų, o siųsti tik felčerius, kad reikėtų mokėti mažiau.
Profsąjungos: darbuotojai gali jaustis nesaugūs
Kad privačių GPS darbuotojai gali jaustis nesaugūs, faktų sakosi turinti Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Privatininkai linkę parinkti dirbti daugiau žmonių dirbtų be aukštojo išsilavinimo, nes tuomet nereikia jiems mokėti didesnių atlyginimų. Be to, tokių GPS darbuotojai patys turi rūpintis kvalifikacijos kėlimu, patys ją finansuoti, net imti nepamokamų atostogų kvalifikacijai kelti. „Gražesnis darbo rūbas dar nereiškia, kad dėl jo pagerės darbo kokybė“, - replikuoja A.Baublytė.
Tačiau iš esmės ji mananti, kad konkurencija yra normalus dalykas, jei dirbama civilizuotai ir yra sutariama. „Jeigu Valstybinė ligonių kasa dirbtų kitu principu ir paslaugas pirktų konkurencijos sąlygomis skelbiant konkursus, tai būtų normalu, bet dabar pinigai paskirstomi pagal gyventojų sakaičių, o tai jau yra nesveikos konkurencijos sąlygos“,- įsitikinusi A.Baublytė.
Iš principo prieš privatizavimą nėra nusitekusi ir Slaugos specialistų organizacija. Pasak jos vadovės Aldonos Čiočienės, jeigu paslaugos prieinamos, kokybiškos ir nemokamos, tai jokio skirtumo, kas yra steigėjas – valstybė ar privatus kapitalas. Tačiau ji pabrėžia, kad labai svarbu, kokie specialistai teiks tas paslaugas, kiek jų bus, kokį atlyginimą jie gaus. „Apskritai šiuo metu Lietuvoje, vengiama tokių plataus profilio specialistų kaip slaugytojai. Apsiribojama tik gydymu, o į prevenciją privati praktika neorientuota“,- apgailestauja A.Čiočienė.
Verslininkai: darbuotojai ir gyventojai nenukentės
Galiausiai atėjo laikas pakalbinti ir verslininkų atstovus. Pasirodo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Radvila yra UAB „Ambulansas“ infrastruktūros ir kokybės direktorius. Jis kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus dėl problemų, susijusių su darbuotojų kvalifikacijos klausimais bei atlyginimų mažinimu. „Nežinau, kaip kitur, bet mūsų įstaigoje darbuotojai tikrai nėra skriaudžiami, o mums atėjus atlyginimai tik didėjo,“- tikino A.Radvila.
Kaip kokybės įrodymą jis pamini, kad rugpjūčio 17 dieną UAB „Ambulansas“, vienintelei Lietuvoje tarp GMP stočių, buvo įteiktas kokybės valdymo sistemos atitikties sertifikatas – LST EN ISO 9001:2001.
Pašnekovas sako, kad priešintis privačiam kapitalui kapitalistinėje valstybėje būtų netoliaregiška ir keista, nes tik privatus kapitalas garantuoja kokybę. „Štai jau 16 metų Lietuvos nepriklausomybei, o pakitimų į gerąją pusę sveikatos apsaugoje nėra daug,- sako jis.- Kokybės kartelė keliama, tačiau GMP paslaugos nesikeičia visiškai. Kodėl gi nepamėginus dalį greitosios pagalbos paslaugų perleisti privačioms struktūroms?“
Pasak A.Radvilos, UAB „Ambulansas“ yra įkurta medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai vadovauja Aniceta Stanišauskienė ir šiuo metu vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. „Manau, kad rugsėjo mėnesį ji bus jau pasirašyta“,- sakė jis.
Neturime likti nuošaly
Žurnale „Gydymo menas“ Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė ir VĮ Klaipėdos Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis rašo, kad „visoje Europoje nėra vien tik privačios GMP tarnybos. Į privatininkų rankas atiduota ne daugiau nei 30–35 proc. šių paslaugų, ir tai daugiausia brangios, tokios kaip GMP aviacija. Kita dalis yra valstybės rankose. Tai daroma ne dėl privačių GMP bankroto baimės, o dėl to, kad privatininkas bet kada gali atsisakyti teikti šias paslaugas“.
Ateitis gal ir parodys, kuris požiūris buvo teisingiausias. Viena aišku, kad patys žmonės neturi likti nuošaly ir būti atsakingi už save bei kovoti tiek už tinkamas darbo vietas ir deramą atlygį, tiek už kokybiškas paslaugas. Vieniems įrankiu turėtų tapti profesinės sąjungos, kitiems – vartotojų asociacijos, bendruomenės ir t.t.