Praėjusią savaitę prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusioje „Eurovaistinėje“ vyko akcija, pavadinta „Vasara su kraujo donoryste“, kurios metu ypač propaguota neatlygintina donorystė. Duoti kraujo prie didžiųjų prekybos centrų šią vasarą žmonės kviečiami nebe pirmąkart.

Priežastys skirtingos

Akcija „Vasara su kraujo donoryste“ pritraukė ne vieną žmogų, pasiryžusį neatlygintinai paaukoti kraujo.

Praėjusią savaitę akcijoje sutikta Kristina Martinavičiūtė prisipažino donore tapusi pirmąkart. Mergina sakė, kad duoti kraujo ją įkvėpė bendradarbio pavyzdys. Jis kiek anksčiau neatlygintinai davęs kraujo gavo pažymėjimą, liudijantį apie tai, kad tapo donoru.

Nuo šiol K.Martinavičiūtė draugams taip pat galės parodyti pažymėjimą, įrodantį, kad mergina pasiryžo neatlygintinai duoti kraujo. Be to, pirmąkart kraujo davusiai merginai buvo atsidėkota ir kitomis dovanomis: šokoladu, šratinuku, vitaminų pakuote ir kvietimu apsilankyti „Eurovaistinėje“ veikiančiame deguonies bare bei pasivaišinti deguonies kokteiliu.

Dar viena tądien akcijoje sutikta donorė Birutė Miknienė sakė, kad kraują aukoja nebe pirmąsyk. Maža to, tapti donore moteris paragino ir savo aštuoniolikametę dukterį Agnę.

Pirmąkart B.Miknienė kraujo davė tam, kad padėtų savo sutuoktiniui, kurį skubiai prireikė operuoti. Nuo to laiko moteris nusprendė nuolat neatlygintinai duoti kraujo.

Donorystė – ne visiems

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo donorų organizatorė Indrė Bytautaitė sakė, kad kiekvienąkart, viešoje vietoje rengiant donorystės skatinimo akcijas, neatlygintinai kraujo duoti pavyksta prikalbinti po daugiau kaip 20 žmonių. Deja, ne visi gali tapti kraujo donorais.

Paaukoti kraujo gali sutrukdyti įvairios persirgtos ligos, netgi prieš keletą dienų įvykęs vizitas pas stomatologus, ypač jeigu buvo ištrauktas dantis.

Moterys negali duoti kraujo per menstruacijas. Bet dažniausiai kraujo žmonės negali duoti dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje.

Tapti donoru gali sutrukdyti ir amžius. Kraujo gali duoti tik sveiki 18 – 65 metų žmonės. O pirmąkart tapti donoru rekomenduojama ne vyresniems nei šešiasdešimties.

Nepaisant to, kad dalis potencialių donorų atkrenta, donorystę skatinančios akcijos padidina kraujo davėjų skaičių. Ne vienas pirmąkart tokiose akcijose sudalyvavęs žmogus kraujo duoda ir vėliau.

Galimybė išsitirti

I.Bytautaitė apgailestavo, kad neatlygintina donorystė plinta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Vis dar yra nemažai žmonių, kurie kraujo duoda tik dėl piniginės 40 litų kompensacijos.

„Vis dėlto mes skatiname būtent neatlygintiną donorystę. Neatlygintinai duotas kraujas yra saugiausias, nes, jeigu donorais tampama ne dėl užmokesčio, žmonėms nebelieka motyvacijos nuslėpti savo ligas“, - paaiškino donorų organizatorė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad neatlygintinu donoru tapti verta. Apsisprendę tapti donorais gali nemokamai sužinoti savo kraujo grupę ir rezus faktorių, išsiaiškinti hemoglobino kiekį kraujyje, be to, nemokamai pasitikrinti sveikatą.

Laukia garbės pensija

Tapę neatlygintinais donorais žmonės apdovanojami ir maloniais prizais. Dovanos perkamos už pinigus, sutaupytus nemokant kompensacijų duodantiems kraujo neatlygintinai.

Dovanų gauna ne tik pirmąkart duodantieji kraujo. Tie, kas neatlygintinai duoda kraujo antrą kartą, gauna vitaminų. Po trečio kraujo davimo dovanojamas puodelis, po ketvirto – raktų pakabutis ir panašiai. Dešimtą kartą davę kraujo donorai pradžiuginami dviračiu, o neatlygintinai davę ne mažiau kaip 40 kartų kraujo žmonės gali tapti garbės donorais ir gauti valstybinę pensiją.

Uostamiestis pirmauja

Artimiausiu metu tapti garbės donoru nepretenduoja nė vienas klaipėdietis. Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys sakė, kad dar palaukti teks apie kokius penkerius metus, kol uostamiestyje atsiras garbės donorų.

Vis dėlto Klaipėdoje neatlygintina donorystė populiarėja itin sparčiai. Prieš ketverius metus nemokamai kraujo duodavo tik apie pusantro procento Klaipėdos donorų. Šiuo metu tokių donorų jau yra apie 30 procentų. Viliamasi, kad per 3 – 4 metus net 40 procentų donorų Klaipėdoje kraujo duos neatlygintinai.

„Pernai pagal neatlygintinų donorų skaičių taip pat buvome pirmi. Tačiau tada panašiai neatlygintinų donorų buvo ir Vilniuje bei Panevėžyje, o šiemet Klaipėda smarkiai pagerino rodiklius ir dabar pagal neatlygintinų donorų skaičių gerokai pirmaujame“, - džiaugėsi B.Pliuškys.

Medikai atvyksta patys

Deja, toks klaipėdiečių sąmoningumas neapdraudžia nuo donorų stygiaus. Donorų ypač pritrūksta vasarą, kai išvažinėja pagrindiniai kraujo davėjai – studentai.

Donorų skaičių sumažino ir mažesnės už kraują mokamos piniginės kompensacijos. Tie, kurie donorais tapdavo tik dėl pinigų, sumažėjus užmokesčiui, į kraujo centrus nebeina. Todėl tapti donorais žmonės raginami ne tik įvairiausių akcijų metu, bet ir rengiant Klaipėdos kraujo centro brigados išvykas. Brigada važiuoja į kitas savivaldybes – Tauragės, Šilutės, Skuodo ar Telšių. Taip pat Kraujo centro medikai vyksta ir į darbovietes, jeigu jose atsiranda ne mažiau nei penki žmonės, pasiryžę duoti kraujo.

Tokios išvykos, kurių metu Klaipėdos kraujo centro medikai patys vyksta pas donorus organizuojamos po tris, o kartais net ir po penkis kartus per savaitę.

Donorų patogumui pakeistas Klaipėdos kraujo centro darbo laikas. Šį mėnesį Klaipėdos kraujo centras dirbti pradeda anksčiau, o trečiadieniais donorai čia laukiami iki pat 20 valandos. Kitomis dienomis Klaipėdos kraujo centras dirba iki 15 val.

B.Pliuškys žadėjo, kad jau nuo rugsėjo Klaipėdos kraujo centras ilgiau dirbs nebe vieną, bet du kartus per savaitę, greičiausiai pirmadieniais ir trečiadieniais. Pasak direktoriaus, net ir dėl penkių papildomų donorų šitaip prailginti darbo laiką verta.