Jos teigimu, narkotikų dažniausiai paragaujama 18-19 metų. „Kai išvažiuoja mokytis į kitus miestus, pradeda keliauti po pasaulį“, – narkotikų pabandymo pradžią aiškina pašnekovė.
Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Irma Mockienė DELFI taip pat patvirtino, kad dažniausiai problemų su narkotinėmis medžiagomis turi suaugę jauni žmonės. Jis sako, kad daugiausiai priklausomų nuo narkotikų yra 25-34 metų amžiaus grupėje.
Anot specialistės, pirmą kartą besikreipiančiųjų dėl priklausomybės nuo narkotikų amžiaus vidurkis yra 26 metai. Besikreipiančiųjų mieste amžiaus vidurkis yra toks pat, o kaime kiek didesnis – 29 metai.
Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje pats didžiausias narkotikų vartojimo procentas yra tarp 18-24 metų žmonių. Narkotikus dažniau vartoja vyrai – 27 proc. šios amžiaus grupės vyrų bent kartą vartojo kanapių. Visose narkotikų vartojimo grupėse moterys gerokai jiems nusileidžia, iš viso 13 proc. vyrų ir 3,8 proc. moterų yra bandę narkotikų.
Lietuvoje vartoja mažiau nei ES
Tačiau narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje yra žemesnis nei daugelyje Europos šalių. 13 proc. 15-24 metų lietuvių bandė vartoti narkotikų, o Europos vidurkis yra 24,6 proc.
„Narkotikų paplitimą šalyje lemia urbanizacijos lygis – kuo daugiau miestų, tuo didesnė tikimybė, kad bus aukštesnis narkotikų vartojimas. Tai taip pat lemia gyventojų migracija, pastebėta, kad tos šalys, kurios turi daug imigrantų, turi didesnį narkotikų paplitimą“, – aiškina NKD atstovė ryšiams su visuomene.
Jos teigimu, nedidelį narkotikų paplitimą Lietuvoje lėmė ir griežta narkotikų kontrolės politika. Be to, V. Janulytė sako, kad lietuviai yra konservatyvi tauta ir į narkotikus žiūri neigiamai, tai irgi stabdo jų plitimą. Paskutinio tyrimo duomenimis, 74 proc. lietuvių nepritaria kanapių legalizavimui.
„Dabar Lietuvoje narkotikų vartojimas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pakankamai žemas. Pagrindinis uždavinys yra, kad jis neaugtų, o tai gali atsitikti, nes lietuviai labai migruoja ir gali parsivežti įvairių gyvenimo madų, kaip linksmintis ar praleisti vakarus“, – sakė NKD atstovė ryšiams su visuomene.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse populiariausias narkotikas yra kanapės, antroje vietoje yra ekstazis ir amfetaminas. Kokainas menkai paplitęs, anot pašnekovės, jis daugeliui yra per brangus.
Dažniausiai kreipiasi opioidų vartotojai
Įprastas mitas, kad daug žmonių Lietuvoje vartoja intraveninius narkotikus, anot jos, yra susidaręs dėl to, kad juos vartojantys dažniausiai serga užkrečiamos ligomis, atsisako socialinio gyvenimo ir daro bet ką, kad tik gautų dozę.
„Tai visiškai nereiškia, kad jie yra didžiausia narkotikų vartotojų grupė, vartojantys kitus narkotikus neturi tokių ryškių požymių, kuriuos galima lengvai pastebėti“, – sako V. Janulytė.
Ji sako, kad kitų šalių patirtis rodo, jog ateityje dažniausiai vartojamų narkotikų ir kreipimosi dėl priklausomybės nuo jų, proporcijos keisis. Pavyzdžiui, šiuo metu viena didžiausių problemų Ispanijoje yra kokaino vartojimas, sparčiai daugėja besikreipiančiųjų dėl priklausomybės nuo šio narkotiko. Tačiau kanapės vis dar išlieka populiariausias narkotikas pasaulyje.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2005 metais, kaip ir ankstesniaisiais, didžiąją dalį, apie 79 – 80 proc., visų registruotų asmenų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines psichotropines medžiagas buvo intraveninių narkotikų vartotojai.
2005 m dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (dažniausiai leidžiamus narkotikus – DELFI) registruoti – 4311 asmenys, kanabioidus – 25 asmenys (0,5 proc.). Dėl priklausomybės nuo stimuliantų (ekstazio, amfetaminų – DELFI) kreipėsi 133, lakiųjų medžiagų (klijų, inhaliatorių – DELFI) – 165, raminančių ir migdančių medžiagų – 84, kokaino – 8 asmenys.
Maždaug 12 proc. iš visų besikreipusiųjų buvo priklausomi nuo kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
