Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas teigia, kad tokio reglamentavimo stoka lemia maisto produktų rinkoje įsivyraujantį chaosą. „Vieni įvairiomis medžiagomis papildyti produktai gal ir gali žmogaus sveikatą pagerinti, tačiau kiti nedaro jokio teigiamo poveikio. Vartotojas tik klaidinamas. Pavyzdžiui, žmogus vartoja mikroorganizmais papildytus pieno produktus ir tikisi, kad jie pagerins jo žarnyno veiklą, tačiau kai kurios bakterijos žūva jau skrandyje, net nepasiekusios žarnyno“, – sako pašnekovas.
Remiamasi tyrimais
Pasak Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Dalios Sekmokienės, mokslininkų tyrimais įrodyta, kad funkcionalusis maistas gali užkirsti kelią įvairioms ligoms, be to, jį vartojant stiprinamas žmogaus imunitetas. Funkcionaliojo masto produktų vartojimas ir gamyba kai kuriose šalyse skatinami.
D. Sekmokienės nuomone, labai svarbu, kad funkcionalusis maistas būtų ir įprastas maistas, atitiktų visus maistui keliamus reikalavimus. Nuo kitų produktų jis skiriasi tik tuo, kad jame yra viena arba kelios veikliosios medžiagos, įdėtos į maistą kaip papildomas komponentas. Veikliosios medžiagos gali būti skaidulos, vitaminai, probiotikai (paprastai kalbant – mikroorganizmai), oksidatoriai ir kt. „Europoje 60 proc. funkcionaliojo maisto sudaro pieno produktai. Panašiai yra ir Lietuvoje. Šis skaičius pastovus jau beveik penkerius metus“, – sako pašnekovė.
Pagal Lietuvos ir ES teisės aktus nė vienam maisto produktui neleidžiama priskirti gydomųjų ar profilaktinių savybių. Vis dėlto kitų Europos šalių nacionalinės teisės aktai šiuo požiūriu skiriasi. Antai Suomijoje sveiko maisto nuorodas nustato Maisto įstatymas. Maisto produktai ten ženklinami trijų kategorijų nuorodomis, apibūdinančiomis maistinę vertę, nurodančiomis teigiamą produkto poveikį organizmui, jeigu apie tai yra mokslinių duomenų.
Jungtinėje Karalystėje įteisinti 5 teiginiai apie sveiką maisto produktą, Švedijoje – 9, juos galima rašyti ant maisto produktų.
Japonijoje jau ne vienus metus funkcionalusis maistas propaguojamas itin aktyviai. Šioje šalyje viskas grindžiama moksliniais tyrimais, o funkcionaliojo maisto produktai žymimi specialiuoju FOSHU ženklu. JAV šioje srityje požiūris liberalesnis – maisto produktai ar net jų dalys susieti su tam tikrais sveikatos sutrikimais.
Lietuvių mityba nevisavertė
D. Sekmokienė mano, kad lietuvių mityba nėra gera. „Gerėjant ekonominei padėčiai vartotojai perka vis daugiau brangesnių maisto produktų, vis dėlto dar vartoja gana daug sočiųjų riebalų. Neretai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, jodo, vitaminų, makro- ir mikroelementų“, – teigia pašnekovė.
Pasak D. Sekmokienės, dabar gaminama įvairių funkcionaliojo maisto produktų, pavyzdžiui, mikroorganizmais papildytų pieno produktų ir mėsos gaminių, vitaminizuotų gėrimų, tačiau jokių išskirtinių užrašų apie sveiką maistą ant šių produktų dėti neleidžiama. Apskritai, jos teigimu, Lietuvoje kol kas populiariausi produktai papildyti mikroorganizmais, skaidulomis, omega-3 rūgštimis ir vitaminais.
Mokslininkė išskiria produktus, papildytus mikroorganizmais arba probiotikais. Tokie maisto produktai žmogaus organizmą papildo teigiama mikroflora, taip stiprindami imunitetą.
Tyrimai vyksta ir Lietuvoje
Pasaulyje atliekama nemažai tyrimų su funkcionaliuoju maistu ir jo poveikiu žmogui. Tyrimai atliekami ir Lietuvoje. Mūsų šalies mokslininkai atliko tyrimus su probiotikais. Jie įrodė, kad naudojant šias kultūras maisto produktai tampa saugesni žmogui. Pavyzdžiui, gaminant dešras naudojami nitrito priedai. Lietuvių mokslininkų tyrimai įrodė, kad gaminant mėsos produktus su probiotikais nitrito priedai skilo greičiau ir šios neigiamos medžiagos koncentracija galutiniame produkte buvo minimali. Taigi produktas tapo saugesnis.
Mokslininkai dešrose tyrė biogeninius aminus – kancerogenines medžiagas, susidarančias skylant baltymams. Jos susidaro sūriuose ir kituose baltymų turinčiuose produktuose, kuriuose po kurio laiko baltymai ima skilti. Tirdami dešras, kurių sudėtyje buvo probiotinių kultūrų, mokslininkai pastebėjo, kad šių aminų kiekis buvo daug mažesnis nei kituose produktuose.
Rašyti, bet neklaidinti
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės nuomonė dėl funkcionaliojo maisto nėra tokia optimistinė kaip D. Sekmokienės. Pasak Z. Čeponytės, Europos teisė tiksliai neapibrėžia funkcionaliojo maisto. Europos teisė draudžia ir kai kuriuos sveiką maistą žyminčius užrašus ant produktų, pavyzdžiui, „Mūsų pienas yra kalcio šaltinis“. Juk pienas apskritai yra kalcio šaltinis.
„Patvirtinus tam tikrus sveiko maisto užrašus ir atitinkamai leidus žymėti funkcionaliojo maisto produktus, jų poveikis turėtų būti patvirtintas moksliniais tyrimais. Be to, ant maisto produkto pateikiama informacija turėtų būti griežtai kontroliuojama, kad vartotojas nebūtų klaidinamas.
Kartais atrodo, jog gamintojai siekia įteisinti šias taisykles, kad, prisidengdami sveikesnių produktų gamyba, informaciją naudotų tik rinkodaros tikslais“, – teigė Z. Čeponytė. Ji pasakojo, kad iš Europoje atlikto tyrimo paaiškėjo, jog propaguojant funkcionalųjį maistą vartotojai dažniau klaidinami, nei gauna tikslią informaciją apie produktą. Pasak specialistės, dėl funkcionaliojo maisto daug diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Greitai Europos Taryba turėtų svarstyti Europos Parlamento parengtą projektą dėl sveiko maisto teiginių įteisinimo. Manoma, kad tam tikrus teiginius bus leista rašyti ant įvairių maisto produktų, bet jie turės būti moksliškai pagrįsti. Z. Čeponytės sako, kad ES ketinama sukurti griežtą registrą, į kurį įtrauktos įmonės galės ant savo gaminių rašyti tam tikrus prevencinio pobūdžio sveiko maisto užrašus.
Vartotojų teises ginanti specialistė pažymėjo, kad svarbiausia – galutinio produkto poveikis žmogui. Kai gaminant dešras tam tikrais produkto gamybos etapais naudojami mikroorganizmai, labai svarbu, ar galutinis produktas turės šių žmogui vertingų mikroorganizmų.
