Mantas G. gerus metus sausai kosėjo, nuolat slogavo, čiaudėjo, sakydavo, kad trūksta oro. Šilto paruošto maisto jam galėjo ir nebūti, bet mieliausiai sukirsdavo dėžę saldžių sausų pusryčių.
Gydytoja pasiuntė pas alergologę, nes kraujyje rado daug eozinofilų. Berniukui buvo nustatyta alergija. Pradėjus vartoti skirtus vaistus lyg ir pagerėjo, bet kosėti nesiliovė, apetito nebuvo.
„Jeigu ne gydytojos patarimas išsitirti, ar nėra kirminų, tikriausiai lig šiol sūnus vartotų vaistus nuo alergijos. Atlikome tyrimus. Jie nieko nerodė. Patarė pakartoti. Tik trečią kartą nustatė, kad Mantas turi askaridžių, todėl neramiai miegodavo, kosėjo, o naktį grieždavo dantimis. Po gydymo visi simptomai praėjo“, – dalijosi prisiminimais berniuko mama Saulė G.
Visuomenės sveikatos centro gydytoja Irina Bulsienė sako galinti pasidžiaugti, jog užsikrėtusių kirmėlėmis kasmet mažėja. Ypač sumažėjo per kačių ir šunų išmatas plintanti toksikorozė.
Specialistai rekomenduoja vasaros pabaigoje nepamiršti pasitikrinti, ar neužsikrėtėte kirmėlėmis, bei ištirti vaikus.
Vis rečiau pasitaiko, kai žmonės užsikrečia kaspinuočiais. Pavyzdžiui, Janina R. L.T. pasakojo, jog prieš kelerius metus jai buvo nustatyta cista ir tik operuojant paaiškėjo, kad moteris nešiojo 3 kg soliterį. KARŠTYMEČIU – PER DULKES
Vasarą kyla daug, atrodytų, nematomų ir nereikšmingų pavojų. Yra kirminų, kurių kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, – tai askaridės, plaukagalviai, šunų ir kačių askaridės.
Vaikai ir suaugusieji jomis gali užsikrėsti per neplautus vaisius ar daržoves, nesilaikydami higienos reikalavimų.
Kai karšta, galima užsikrėsti net ir per dulkes – kirmėlės kiaušinėlį nuo žemės gali pakelti vėjo gūsis, o jį praryti galima kvėpuojant per burną, pavyzdžiui, bėgiojant ar kitaip sportuojant. Jei vaikas kasosi sėdynę, gali būti, kad jis turi spalinių kirmėlių. Tai vadinamosios kolektyvinės ligos, nes jomis vaikai dažniausiai užsikrečia darželiuose, mokyklose ar žaisdami smėlio dėžėje.
SIMPTOMAI PO 10 DIENŲ
Praėjus vos dešimčiai dienų po užsikrėtimo spalinėmis kirmėlėmis, vaikas gali pradėti jausti negalavimus. Akivaizdžių simptomų nėra – viskas priklauso nuo kirmėlių kiekio ir vaiko jautrumo.
Užsikrėtus spalinėmis gali pykinti, skaudėti galvą. Naktį spalinukės iššliaužia iš žarnyno į paviršių ir apie išeinamąją angą deda kiaušinėlius. Jos išskiria aitrų, dirginamą skystį, kuris ir sukelia niežėjimą. Aišku, nemalonų dirginimą kelia ir jų šliaužiojimas.
Be niežėjimo, vaikui gali skaudėti pilvą. Dažniau tai ūmus skausmas, primenantis apendicitą. Jei kirminų daug, vaikas gali susirgti mažakraujyste, mat spalinės suvartoja naudingas medžiagas, kurių reikia normaliai vaikui vystytis.
Kirmėlių medžiagų apykaitos produktai taip pat patenka į vaiko organizmą, todėl kyla alergija, pasireiškianti išbėrimais. Kartais tėvai vaikus vedžioja pas alergologus ar dermatologus, o išaiškėja, kad priežastis – kirminai, tiksliau, jų išskiriamos nuodingos medžiagos.
APSISTOJA BET KUR
„Dėl kirminų kartais vaikai netenka apetito, o kartais jis labai suintensyvėja. Posakis „Nevalgyk saldumynų – kirmėlių atsiras“ turi tiesos. Mat parazitams patinka lengvai pasisavinami angliavandeniai, tai jų maisto pagrindas”, – sako gydytoja I.Bulsienė.
Pasak jos, askaridės žmogaus organizme suauga per du mėnesius, todėl tyrimus tikslingiausia atlikti rugsėjo–spalio mėnesiais. Askaridžių kiaušinėliai išmatose gali būti aptikti ne iš karto. Todėl verta tyrimus kartoti.
Askaridžių patinas užauga 15–25 cm ilgio ir 3 mm pločio, o patelė 20–40 centimetrų ilgio ir 6 mm pločio. Per parą askaridės padeda apie 200 tūkst. kiaušinių.
Sunku nustatyti užsikrėtusius šunų ar kačių askaridėmis, nes šios kirmėlės vaiko organizme neužauga. Jų lervos kraujo keliu išnešiojamos po visus organus.
Vaikus gali kamuoti bronchitas, primenantis astmą, – su dusuliu ir kosuliu. Gali raižyti pilvą. Kartais pablogėja regėjimas, atsiranda žvairumas.
Jautiniu kaspinuočiu užsikrėsti rizikuoja tie, kas valgo žalią mėsą ar žuvį. Pirmieji požymiai atsiranda po 3–4 mėnesių. Tai tie patys nemalonūs jutimai ir negalavimai, kuriuos sukelia ir kitos kirmėlės. Jautinis ir kiaulinis kaspinuotis dauginasi nareliais.
Paskutiniai jų su kiaušinėliais atsidalija. Išmatose jų galima pastebėti balkšvų makaronų pavidalu.
GYDYMO BŪDAI
Atlikus reikalingus tyrimus, gydymą nuo kirmėlių skiria gydytojas. Kartais pakanka vienos tabletės, o kartais būtina gultis į ligoninę.
Jei vaikui įtariamos spalinės kirmėlės, į polikliniką jį reikia atvesti ryte neplautu užpakaliuku. Lipni plėvelė klijuojama prie išangės, prie kurios gali prilipti spalinių kiaušinėliai. Tyrimams dėl askaridžių ar plaukagalvių reikia ne mažiau kaip trijų mėginių.
Jei kirminų pastebima daug, nerekomenduojama vaikams skirti „Vermox”, nes kirminai gali imti lipti į viršų per nosį ar kitas ertmes. Kaspinuočių gydymas sudėtingesnis ir ilgesnis.
Vaistai skiriami pagal žmogaus kūno svorį. Jie suardo kaspinuotį, kuris dalimis pašalinamas iš organizmo.
Būsimoms mamoms patartina nevartoti vaistų nuo kirminų, nes jie skatina apsigimimus.
