D.Britanijoje visos narkotinės medžiagos yra suskirstytos į tris kategorijas. A klasei priklausantys narkotikai (šiai klasei priskiriami heroinas ir ekstazis) yra labiausiai kenksmingi, o C klasės narkotikai (taip pat ir kanapės produktai) yra mažiausiai kenksmingi. Bausmės už narkotikų laikymą ar platinimą griežtumas priklauso nuo to, kokiai klasei tie narkotikai priskiriami.
Bet komiteto narys Evanas Harrisas dabartinę narkotikų klasifikavimo sistemą, įvestą 1971 metais, pavadino „zona, kurioje nesama įrodymų“.
D.Britanijos Piktnaudžiavimo vaistais konsultacinės tarybos (Advisory Council on Misuse of Drugs - ACMD) narys Leslie Kingas sutiko: „Dabartinė sistema – tai tik mokslinės užstalėje plintančios paskalos“.
Komiteto ataskaitoje rekomenduojama vaistus rikiuoti „remiantis labiau moksliškai pagrįstais duomenimis, kad visuomenė geriau suvoktų santykinę narkotiko žalą“. Bet narkotikų vartojimą tiriantis Karaliaus koledžo (D.Britanija) mokslininkas Michaelas Gossopas nemano, kad narkotikus galima nesunkiai surikiuoti pagal jų žalingumą.
„Yra daug skirtingų „žalingumo“ aspektų. Nėra aišku, ar visus šiuos aspektus susumavus galima būtų gauti paprastą įvertinimą“, - sakė mokslininkas.
Siekiant surikiuoti kvaišalus pagal žalingumą, parlamento komitetas rėmėsi duomenimis iš ankstesnės ACMD ataskaitos. Bristolio universiteto psichofarmakologas Davidas Nuttas, padėjęs sudaryti ataskaitą, aiškino, kad vaisto žalingumas buvo padalintas į tris veiksnius: fizinę žalą individualiam narkotiko vartotojui, narkotiko polinkį sukelti priklausomybę bei socialinę kvaišalo vartojimo sukeliamą žalą.
Šiame sąraše yra dvidešimt vaistų, kuriuose vertino psichiatrai, chemikai bei kiti ekspertai. Į sąrašo viršų pateko A klasės narkotikai – heroinas ir kokainas. Bet ekstazis atsidūrė arti sąrašo apačios.
„Tiesiog tenka pripažinti, kad kai kurie A klasės narkotikai – pavyzdžiui, ekstazis ir LSD – nėra tokie žalingi, kaip mes manėme“, - sakė D.Nuttas. Tuo tarpu alkoholis sąraše įrašytas penktu, o tabakas – devintu numeriu.
„Tai – pats geriausias mano matytas bandymas sudaryti bendro žalingumo reitingą“, - sakė M.Gossopas.
Bet jis įspėjo, kad duomenys nėra labai tvirtai moksliškai pagrįsti, nors sąrašą sudarinėjo mokslininkai.
„Visa tai remiasi aukšto lygio specialistų nuomone“, - sakė mokslininkas. L.Kingas pripažino, kad mokslininkai vis dar bando sukurti objektyvesnę žalingumo vertinimo sistemą. Pavyzdžiui, jei žalingumo faktoriai sudarytų ne po vienodą bendro žalingumo dalį, tai narkotikai lentelėje būtų surikiuoti kitokia tvarka.
Narkotikų žalingumo lentelė toli gražu nėra baigta, ją reikės redaguoti ir priklausomai nuo visuomenės narkotikų vartojimo polinkio, sakė D.Nuttas: „Vertinu tai kaip nuolatinį procesą, kaip besitęsiančius debatus. Jei žmonės pradėtų vartoti daugiau ekstazio ar jei paaiškėtų, kad šis narkotikas yra kenksmingesnis nei manyta, tai padidėtų ir to narkotiko žala visuomenei“.
Tuo tarpu D.Britanijos valdžiai tokia lentelė, pagrįsta tik iš dalies racionaliais duomenimis, yra geriau nei nieko, mano E.Harrisas: „Ši ataskaita parodo pagarbą įrodymais grįstam požiūriui – net jei tai tėra simboliška“.
