– Vis dar susiduriame su šiuo netinkamu požiūriu, nors ir daug kalbame, kad sveiki pieniniai dantys – pagrindas sveikiems nuolatiniams.
Esant sugedusiam pieniniam dančiui negali subręsti visavertė nuolatinio danties užuomazga. Jei pieninis dantis suyra, iškrinta anksčiau arba jį reikia išrauti, deformuojasi sąkandis, o tai provokuoja ėduonį, periodonto ligas.
Tada žmogus pasmerktas nuolat gydytis dantis.
Pieniniai dantys duoti Dievo, vadinasi, reikalingi. Ir jei yra nesveiki – turi būti gydomi.
Užaugę vaikai padėkos, kad tėvai juos gražius užaugino, sutaupė jų pinigus.
Dantis tenka rauti net mažyliams
– Ar teisybė, kad negydytas pieninių dantukų ėduonis vėliau pereina į nuolatinius dantis?
- Jei pieninis dantis yra labai sugedęs, jo šaknies viršūnėse paprastai susidaro pūlinukai, kurie neleidžia susiformuoti visavertei nuolatinio danties užuomazgai.
Ši išdygsta turėdama mažiau mineralinių medžiagų, joje būna daugiau baltyminio komponento kolageno.
Jei pūliuojančiam dančiui iki fiziologinio iškritimo yra likę maždaug 1–1,5 metų – jo galima ir negydyti, o tokį išrovę neišprovokuosime sąkandžio deformacijos.
Baisiausia, kai išraunami išgedę pieniniai dantys 2–2,5 metų vaikams, – mūsų įstaigoje tokių laukia visa eilė.
Tai atsitinka dėl „buteliuko sindromo“, „ramybės sindromo“ – kai mama, norėdama, kad vaikas būtų ramus, duoda jam saldumynų, saldžios arbatytės, kai nuolat stinga laiko, o tiksliau – noro valyti vaikui dantis.
Vaikams iki 7 metų suaugusieji privalo padėti valyti dantis, nes šio amžiaus vaikai to nesugeba tinkamai padaryti.
Sugedusius mažylių dantis naudojant narkozę išrauti būtina, nes jau būna atsiradęs antkaulio uždegimas, jie visąlaik pūliuoja, skauda, vaikas negali normaliai valgyti, o kartu ir normaliai augti.
Neišrovus sugedusių, nuolatiniai dantys išdygs prasti. Tačiau naujiesiems dantims išaugti sveikiems gali trukdyti ir tiesioginis pakenkimas – kai netinkamai gydant pieninį dantį instrumentu užkabinama per giliai.
Net nebūtina pakenkti danties užuomazgą, – užtenka pažeisti kapsulę, kad išdygtų nevisavertis, pavyzdžiui, dėmėtas, dantis.
– Ką rodo minėtosios dėmės ant dantų? Ar pastebėjus jas reikėtų sunerimti?
– Dėmės atsiranda dėl paveldėtų ligų, mutacijų ir įvairių sindromų.
Jos gali būti dėl pirmaisiais gyvenimo metais persirgtų ligų, vaistų vartojimo, dėl per didelio fluoro kiekio vandenyje.
Nelygu fluoro kiekis, dėmės gali būti baltos, pilkos, gelsvos, rudos. Vienos dėmės bus neparankios tik kosmetiniu požiūriu, nes vaikui augant jos gelsvės, rusvės, paskui jas reikės balinti.
Tačiau iš kitų dėmių gali atsirasti ėduonis. Šios dėmės pačios neišnyksta, jas reikia specialiai išnaikinti.
– Kai kuriems tėvams atrodo, kad gydyti laikinus pieninius dantis privačiai yra per brangu. Tačiau ar galima pasikliauti valstybinių gydymo įstaigų darbo kokybe?
– Manau, gydymo kokybė šiandien yra tokia pat ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose.
Pastarosiose dirbantys gydytojai taip pat naudoja geras medžiagas, įrangą ir įrankius.
Problemų kyla greičiau dėl to, kad gydytojai odontologai nelabai nori gydyti vaikų – ir dirbantys privačioje, ir valstybinėje įstaigoje. Taip yra visame pasaulyje.
Vaikai irzlūs, tenka įdėti daugiau darbo, gaišti laiko. Gydytojai sako, kad tėvai pernelyg reiklūs, jiems atrodo, kad viskas negerai, be to, kai šalia tėvai, gydytojui sunkiau bendrauti su vaiku, jį reikia prisijaukinti.
Vaikų dantų gydytojais gąsdinti nereikia
– Tačiau dabar gydytojams į pagalbą ateina įvairūs skausmą slopinantys būdai, reklamuojamas gydymas lazeriu, leidžiantis išvengti nemalonaus gręžimo.
– Kol kas niekuo negalima pakeisti mechaninio danties išvalymo – tada, kai jis reikalingas.
Žinoma, galima naudoti pradinių kariozinių ertmių gydymą ozonu, taikyti gydymą lazeriu. Bet ar bus tikrai geras efektas – dėl to diskutuojama.
Yra ir tam tikrų skysčių, kurie išėsdina išgedusią ertmę, paskui uždedama plomba su padidintu prisisiurbimu. Tokia plomba geriau laiko, nes pieninio danties audinys nėra labai kietas, jis daugiau porėtas. Taip gydant iš tiesų gaunamas teigiamas efektas, bet būna, kad nepasiseka.
Kita vertus, nepasiseka ir įprastu būdu gręžiant ertmes, o tuomet vaikui būna didesnė trauma.
Vis dėlto teigiu, kad vaikų gydymas dabar yra visiškai komfortabilus. Tik svarbu, kad primityviais gąsdinimais, pavyzdžiui, „nebūsi geras – vesiu pas dantų gydytoją“ ir pan., vaikas nebūtų nuteiktas bijoti dantų gydytojo.
Jei vaikai nėra išgąsdinti tėvų ir per pirmąjį apsilankymą pajunta, kad tai yra neskausminga (be to, gydymą galima paversti žaidimu, leisti pasirinkti plombos spalvą: rausvą, žalsvą ir pan.), jie tikrai noriai gydosi dantis.
Saldainių nereikia drausti
– Priminkite, kaip vaiko dantis išsaugoti sveikus.
– Svarbiausia – valyti juos du kartus per dieną, turėti tinkamą šepetuką ir pastą bei du kartus per metus pasitikrinti pas odontologą.
Anksčiau kalbėjome, kad dantis valyti pasta galima nuo 3 metų, nes mažesni vaikai nemoka jos išspjauti, praryja, o tai nėra gerai.
Tačiau dabar jau yra pastų vaikams iki 3 metų, kurios yra su natūraliais priedais, be fluoro, sintetikos. Vaikui nurijus, tai nebus kenksminga.
Aišku, iš pradžių dantis galima valyti su marle, tačiau išdygus pirmam krūminiam dančiui, kai vaikui jau metai–pusantrų, galima pereiti prie valymo šepetuku ir pasta.
Suaugusiųjų pastas vaikai gali naudoti maždaug nuo 7–8 metų, kada jau moka išspjauti, nebenuryja.
Dantis labai gadina nuolatinis užkandžiavimas sausainiais, bandelėmis ir kt.
Saldumynus reikėtų duoti pagrindinių valgių metu. Po to vaikeliui liepti suvalgyti fermentinio sūrio gabaliuką, burnytę gerai išskalauti stikline vandens, galima sučiulpti kramtomosios gumos be cukraus.
Dabar nuostata dėl saldumynų – kad, gink Dieve, jų negalima valgyti – keičiasi.
Neatimkime to vaikystės džiaugsmo, bet dantys turi būti valomi du kartus per dieną.
Tada nebus ūmaus karieso, kai dantys staiga išgenda per 3 mėnesius ar pusę metų.
Tebediskutuojama, kada valyti dantis rytais: prieš valgį ar pavalgius.
Musulmonai dar 8 amžiuje sakė: jei melsitės neišvalyta burna, Alachas maldos nepriims.
Pasirinkimas priklauso nuo žmogaus. Nors jei jūsų pusryčiai prancūziški – marmeladas, bandelė – tada geriau valyti dantis po valgio.
Bet jei pusryčiai skandinaviški ar britiški, galima pavalgyti ir išsivalius dantis.
Kita vertus, nebaisu, jei ir prancūziškus pusryčius valgysime išsivalę dantis.
Vėliau eisime į darbą, mokyklą, kalbėsime, atsiras daug seilių, dantys bus visą laiką apiplaunami – maisto produktai nebus tokie agresyvūs.
Ypač svarbu išsivalyti dantis prieš naktį. Naktį nekalbame, o dar jei miegame prasižioję, burna išdžiūva, seilių nėra, tada, žinoma, emalis tirpdomas daug labiau.
