Liga buvo įkyrėjusi
Savo karjeros pradžioje Petras Bingelis ne vieną pavasarį praleido ligoninės lovoje, vaduodamasis iš chroniško skrandžio uždegimo. Kauno valstybinio choro vadovui atrodė, kad niekada nebepavyks ištrūkti iš įkyrėjusios ligos glėbio.
“Prieš 30 metų teko stažuotis Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje pas profesorius Ralfą Reuterį ir Kurtą Masurą. Netikėta pažintis su vienu vokiečių mediku, gydžiusiu joga, iš esmės pakeitė mano gyvenimo būdą. Aš pradėjau ne tik domėtis joga, skaitydamas daug atsivežtų iš Vokietijos knygų, bet ir praktiškai pritaikiau tai, ko mokė vokiečių gydytojas. Po poros metų užmiršau mane kamavusią ligą ir ligonines”, - pasakojo kavą be cukraus gerdamas Petras Bingelis.
Anot pašnekovo, įveikti įkyrėjusią ligą pavyko ne iškart, nes jokio stebuklo be nuolatinių pastangų negalima tikėtis.
Maudynes upėje iškeitė į pirtį
Vaikystėje P.Bingelis maudydavosi Merkio upėje, o jaunystėje - prie Kauno hidroelektrinės tarp ten plaukiojančių gulbių. Tos maudynės tęsdavosi ilgai - iki Kalėdų, tačiau maestro seniai atsisakė tokio ekstremalaus malonumo, jį iškeitęs į kaitinimąsi ir pėrimąsi pirtyje kiekvieną savaitę. Beje, jis moka pats vantas rišti. Mėgstamiausia - beržinė, tačiau kartais praverčia ir kadaginė.
“Nuo seno lankausi rusiškoje pirtyje Šančiuose, Sodų gatvėje. Į pirtis pradėjau vaikščioti Vilniuje studijų laikais, - prisiminė Petras Bingelis. - Esu tikras, kad niekur kitur organizmas taip gerai neišsivalo nuo įvairių šlakų, kaip pirtyje. Per porą valandų, kurias praleidžiu pirtyje, penkis šešis kartus kaitinuosi ant viršutinių gultų. Gaila, kad dabar pirtys kūrenamos ne malkomis, o dujomis. Tai toli gražu ne tas pats”.
Žinomas menininkas apgailestauja, kad neturi nuosavos pirties. Daugiabučiame name jos neįrengsi, o sodo namelio taip ir neįsitaisė.
Beveik atprato nuo bulvių
Kiekvieną rytą P.Bingelis su žmona pradeda išgerdami po stiklinę vandens. Tuomet ima mankštintis. Vyras 5 minutes stovi ant galvos, pritaiko jogos pratimus skrandžiui ir stuburui stiprinti. Žmona mankštinasi pagal kinų metodiką.
“Pusryčius pradedu nuo šaukšto linų sėmenų aliejaus - tai kasdienė duoklė skrandžio ir visos virškinimo sistemos sveikatai. Tik po to verdu kokią nors košę, ypač mėgstu “Penkių grūdų”. Po košės suvalgau obuolį. Būtinai sukramtau ir sėklas. Žmona labiau linkusi prie daržovių”, - pasakojo Petras Bingelis.
Prieš pietus maestro išgeria stiklinę kokių nors sulčių, sriubą valgo ne visada, renkasi paukštienos ar žuvies patiekalus. Tvirtina, kad jau beveik atprato nuo bulvių, tačiau prie šaltibarščių kartais jų neatsisako. Nevalgo kiaulienos, nes ši mėsa, pašnekovo nuomone, didina cholesterolio kiekį.
Vakarienę paruošia žmona, kurią vyras laiko gera šeimininke. Beje, vakarieniaujama skirtingu laiku, nes toks menininkų gyvenimas. Ant stalo dažniausiai pūpso baltas lietuviškas sūris, įvairios žalios daržovės. Pašnekovas patarė rytą ir vakarą vartoti tirpią cikoriją, kuri labai naudinga organizmui: veikia raminančiai, šalina toksinus, labai tinka sergantiems cukriniu diabetu bei turi kitų teigiamų savybių.
Pavydas kenkia
“Nėra blogesnio įpročio, kaip rūpintis vien savo sveikata, tačiau dar didesnė žmogui nelaimė - pavydas. Jis sugraužia iš vidaus, pakerta sveikatos pagrindus. Matydamas, kaip žmonės, pavydo genami, nenustygsta vietoje, neriasi iš kailio, primenu jiems, kad iki šiol dar neaišku, kas tą kailių parodą organizuos”, - šelmiškai šypsosi P.Bingelis.
Beje, apie sveiką gyvenimo būdą menininkas galvojo ir studentaudamas. Mat sovietmečiu klausydavosi užsienio radijo stočių, kuriose būdavo panašių temų. Tad susitikimas su vokiečių mediku, gydžiusiu joga, jam nebuvo didelis atradimas. Tai buvo puiki proga išmokti pritaikyti anuomet dar nežinomą Lietuvoje metodą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P.Bingeliui teko daugelį kartų bendrauti su iškiliais pasaulio kūrėjais. Pavyzdžiui, su lordu Jehudžiu Menuhinu. “Tai buvo nepaprastai šviesi asmenybė. Beje, jis iki 80 metų buvo ištikimas jogai, kasdieną stovėdavo ant galvos, nerūkė ir negėrė, o štai Mstislavas Rostropovičius niekada neatsisakydavo išlenkti nemenką taurelę po koncerto. Beje, ir aš nesu abstinentas, tačiau mieliau išgeriu taurę raudonojo vyno nei taurelę stipraus gėrimo. Tiesa, po koncertų Vakarų šalyse visada būna gausios vakarienės su gerbėjais ir rėmėjais, tačiau jos sveikatos nesugadina, nes tokiuose renginiuose patiri daug teigiamų emocijų”, - tvirtino P.Bingelis.
Vertina ramų poilsį
Pašnekovas tvirtina nesuprantąs, kaip galima atostogauti triukšmingoje vietoje. Pavyzdžiui, Palangoje. Tad poilsiui dažniausiai renkasi Nidą, kur karaliauja visiška ramybė, nėra, anot pašnekovo, visokių balaganų. “Poilsiaudamas kasdieną važiuoju dviračiu, žvejoju, maudausi ir nedraugauju su saule tarp 12 ir 15 valandos. Skaitau. Nemiga nekankina - niekada nenaudojau jokių migdomųjų tablečių ar miltelių. Jei kartais nemiga visgi atsėlina, turiu savo pratimų arsenale ir tokių, kurie ją išvaiko”, - tvirtina P.Bingelis.
Menininkas neabejingas sportui. Ypač žavisi futbolu. Stebėdamas Pasaulio čempionato rungtynes, patyrė daug teigiamų emocijų. Kūrėjas stebisi, kad Lietuvoje tiek nedaug dėmesio skiriama šiai nuostabiai sporto šakai, kuria žavisi visas pasaulis. Pašnekovas apgailestavo, kad dabar iš vaikų atimtos beveik visos galimybės nemokamai sportuoti. Vadinasi, iš jų atimta patraukli priemonė stiprinti savo sveikatą. Be to, sportas moko drausmės, o tai itin praverčia rūpinantis sveikata.
