Įteisinant ES direktyvos nuostatas, siekiama sukurti vieningą visoje Europos Bendrijoje aukštus kokybės ir saugos standartus atitinkančią žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos sistemą bei palengvinti pasikeitimą tarp šalių žmogaus audiniais (iš žmogaus ląstelių susidedančiomis žmogaus organizmo dalimis) ir ląstelėmis (individualiomis ar ląstelių, nesurištų jokių jungiamuoju audiniu, junginiu).
Projektu siūloma pakeisti kai kurias galiojančio žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos procesus teisiškai reglamentuojančio teisės akto nuostatas. Šiuo įstatymu nustatomos žmogaus audinių, ląstelių ir organų, numatytų naudoti žmonėms bei iš žmogaus gautų audinių ir ląstelių pagamintų produktų, taip pat skirtų naudoti žmonėms, donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo, paskirstymo ir transplantacijos sąlygos bei tvarka.
Audiniai ir ląstelės, naudojami kaip autologiniai transplantantai (kai tos pačios chirurginės procedūros metu tam pačiam asmeniui persodinami jo audiniai ir ląstelės) šiuo įstatymu nereglamentuojami.
Patikslintos įstatyme naudojamos sąvokos. Taip pat įstatymas papildytas straipsniu, kuriame apibrėžiamos mūsų šalies už žmogaus audinių ir ląstelių tiekimo, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo kokybės ir saugos kontrolę atsakingos institucijos – Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – veikla ir funkcijos.
Keičiamas įstatymo straipsnis dėl audinių bankų, paliekant jame nuostatą, kad audinių bankai gali teikti žmogaus audinių ir ląstelių apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas tik gavę licenciją sveikatos priežiūrai.
Numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo registruoti, tirti ir pranešti Nacionaliniam transplantacijos biurui apie kiekvieną rimtą neigiamą reiškinį ir (ar) reakciją – nenumatytą donoro ar recipiento organizmo atsaką ar bet kokį atvejį, susijusį su audinių, ląstelių ir organų įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu arba paskirstymu, kurie gali sukelti užkrečiamąją ligą, pavojų gyvybei, neįgalumą, paciento mirtį arba pailginti ligos ar hospitalizavimo trukmę.
Įstatymu nustatoma, kad neregeneruojančių (savaime neatsinaujinančių) kūno dalių donorystė galima tik tarp giminystės ryšių siejamų suaugusių asmenų arba sutuoktinių, o regeneruojančių audinių ir ląstelių donorystė galima ir kai donoras yra vaikas.
Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinių komercinių sandorių objektas. Įstatymu nustatoma, kad reklamuoti žmogaus audinių, ląstelių ir organų poreikį arba jų prieinamumą, siekiant sudaryti pasiūlą arba gauti finansinės arba panašios naudos, yra draudžiama.
Tikimasi, kad priėmus šį įstatymo projektą, dėl juo nustatytų kontrolės priemonių griežtumo, pagerės kriminogeninė situacija ir sumažės korupcijos tikimybė.
