Šiandien kvapas Bohemian Woods, „Bohemijos miškai“, arba „Bohemijos medžiai“ iš Atelier Oblique („oblique“ – pakrypęs, pasviras, kaip šriftas su pasviromis linijomis).
Bohemija – tai regionas, maždaug atitinkantis vakarų Čekiją šiandien, kažkada buvusi karalystė tūkstantį metų gyvenusioje Šventojoje Romos imperijoje, o paskui – Habsburgų ir Austrijos imperijos dalis. Ar ten yra kažkokie ypač aromatingi medžiai? Ne, baikit, nemanau: tai tiesiog romantiškas pavadinimas.
Kvepalus apskritai mėgsta vadinti senoviniais teritorijų pavadinimais. Tai romantiška: Ceilonas (dabar – Šri Lanka), Siamas (dabar – Tailandas), Rytprūsiai, Dviejų Sicilijų karalystė.
Kvepalų kūrėjas yra Sege de Oliveira, kūręs daugiausia nišiniams namams, nes didelių parduotuvių lentynoms: ne tik Atelier Oblique, bet ir Une Nuit Nomade, Divine, L’Atelier Parfum. Jis žavisi natūraliomis medžiagomis, kas yra nebūtinai mano kriterijus: man svarbu tik rezultatas, ir apie totaliai sintetines molekules irgi esu puikios nuomonės, kaip, pavyzdžiui, mano aprašytos Escentric Molecules.
Tačiau apie kūrėją sprendžiu visgi pagal kvepalus, nes kiek esu skaitęs parfumerių interviu, tai yra mažiausiai įkvepimo teikiantys tekstai: kaip ir šefai arba architektai, taip ir parfumeriai dažniausiai nėra žodžio meistrai.
Kvepalų legenda aprašyta poetiškai (legenda yra tas reklaminis tekstukas, kurį parašo gamintojas, ir reiškia labai nedaug): „ištirpdo liniją tarp pasilikimo tam tikroje vietoje ir išėjimo iš jos“, „tai dvasinio turto kvapas, taip kvepia viltys ir sprendimai“. Garbės žodis, lygiai tą patį galima pasakyti apie bet kokius kvepalus. Nejuokinkit jau. Geriau pakalbam apie tai, iš ko jis sudarytas konstrukciškai ir ką tas kvapas iš tikrųjų primena.
Prasideda nuo saldoko absento (anyžių), kurie vos vos nuspalvina senoviškumu, ir pipirų (aprašyme nurodyti ispaniški pipirai), ir santūrių gėlių – frezijų, bei elemi derva, kuri atveria tą dūmiškumą, kurį paskui toliau išplėtoja smilkalai ir narkotiniai, nuodėmingi pačiuliai. Bazėje – medis, muskusas, šiek tiek odos aromatizatoriaus, ir viskas pasaldinta vanilės lašeliu, tokiu mažu, kad primena gal greičiau pypkės tabako papildus, o ne pyragą.
Tai tikrai yra odė medžiui ir dūmui, gal židiniui kur nors kalnų viešbutyje, kelionės aromatams (oda, odinis lagaminas, diržas, kuprinės sušlapę odiniai dirželiai) – ir kvapas nuostabiai skleidžiasi aplink, užpildo kambarį, susilieja su interjeru, nors tai tikrai ne kambario kvapas.
Nuostabus kūrinys. Jei jums patinka smilkalai, bet nenorite kvepėti, kaip bažnyčia („Pauostykite, kaip kvepia Dievas“ – Montale Full Incense), šie kvepalai Bohemian Woods gali pataikyti jums tiksliai į dešimtuką.
