Iš tiesų, jeigu man tos prabangios parduotuvės ką nors padovanotų, imčiau abiem rankomis: net ir truputį pigesnės vietos gali siųsti man gerus kvepalus, aš nesu labai išdidus, be to, savo penkiasdešimt tūkstančių eurų kvepalams jau esu išleidęs, tai laikas man ir dovanas imti. Bet nesiunčia, tenka viską pirkinėti pačiam.
Šiandien čia bus kvepalai, skirti vyrams (nors puikiai tiks ir moterims, tačiau gana senamadiški parfumerijos namai Amouage iš Omano vis dar laikosi tų antikvarinių tradicijų, kurios šiais laikais atrodo, kaip laidinis telefonas arba telefonas su mygtukais, tačiau – tiek to; tiesiog nepamirškite, kad jei jums kvepalus parduoda kaip vyrui, reiškia, jus laiko labai nesaugiu dėl jūsų lyties). Amouage Reflection Man kainuoja virš trijų šimtų eurų, kas yra daugoka: taip, jie gana brangiai pagaminti, labai gerai juntama konstrukcija ne iš turgaus ir ne iš kiaunių-įtakoklių internetinių parduotuvių, tačiau pasakyti, kad jie labai radikalūs, irgi negalėčiau.
Kalbant apie grupę, tai „medis su prieskoniais“, su stipriu akcentu būtent į prieskonius ir į arabišką tradiciją, tačiau kadangi, kaip jau sakiau, kvepalų bendrovė yra iš Omano, tai čia jau jiems pats Dievas liepė arabišku stiliumi kvepėti.
Kvepalus sukūrė ekstravagantiškas meistras Lucas Sieuzac: kaip jau yra įprasta, jis ne šiaip prancūzas, bet iš pietų Prancūzijos, iš tų teritorijų prie Grasse, kur kvepalus kuria ištisos dinastijos, ir jis irgi yra iš parfumerių šeimos.
Ponas Sieuzas yra prikūręs visokių retesnių dalykų ir taip pat populiarių, pavyzdžiui, Play (ir Play Intense) for Her iš parfumerijos namų Givenchy, flakonas primena gal grotuvą, o gal ir vibratorių, kur visa kūryba suėjo į pakuotę, nes kvapas ten kaip iš tualeto gaiviklio nebrangiame Paryžiaus naktiniame klube, kuriame daug rausvos spalvos ir daug slaviškų deivių, atvykusių į meilės sostinę ieškoti laimės, o taip pat eurų. Kūrėjui patinka saldumas, jau ko verti vien moteriški Venezia (Laura Biagiotti), tų itališkų mados namų saldumas yra ir taip didesnis už vidutinį, o čia išvis saldainiai, ir dar sirupu aplieti ir pudra apibarstyti. O dar šis meistras gamino kvepalus „pirmąjam Kazachstano parfumerijos prekės ženklui“, ir jeigu norite įsivaizduoti, ką rinktųsi Boratas, nepraleiskite progos: Aura of Kazakshstan (Kazachstano aura) ir kvapas Black Gold (juodasis auksas) – tai dar vienas meistro Sieuzac kūrinys, kuris, pagal aprašymą, buvo skirtas pašlovinti naftos pramonei ir pinigams. Nelabai subtilu, nors ką aš čia sakau – pats esu ne itin subtilus.
O šiandien aptariamas kūrinys iš Amouage (beje, ten buvo labai nebloga ir sudėtinga Opus serija, pabandykite susirasti Opus V su jų nepaprastai sudėtinga medienos struktūra), Reflection Man, atsiveria gana saldžiai, čia rozmarinas, rausvieji pipirai ir karčiųjų apelsinų lapai, kurie visai nekartūs, nes juos užgula saldūs, kaip koncertas Palangoje vasaros sezono įkarštyje, jazminai iš kvapo vidurio zonos (širdimi vadinamos), vildalgio šaknis, dusinanti lipnumu, ir neroliai – ir lieka stiprus, galingas, nors ir nelabai subtilus pačiulio dūmelio, kedro ir sandalmedžio, o taip pat muilino vetyverio pagrindas.
Kaip čia jums pasakius: tokį kvapą reikia mėgti, kad pasirinktum jį dėvėti ant savęs. Man jis atrodo sukaltas iš brangių sudėtinių dalių, bet vis tiek optimizuotas gana prastam skoniui. Turbūt Arabijos mano pasaulyje reikia nedažnai, mažomis dozėmis ir pavienėmis sudėtinėmis dalimis. Tikrai yra geresnių būdų išleisti du ar tris šimtus eurų.
