Esu ne kartą rašęs, kad puikūs kvepalai nebūtinai turi būti brangūs. Flakone kvapioji esencija kainuoja kelis eurus arba dolerius. Visa kita - flakonas, pakuotė, rinkodara ir platinimas.

Pigūs kvepalai gali būti prasti, bet tokie pat prasti ir nepriimtini gali būti ir brangūs kvepalai, patikėkit manim. Esu sutikęs ne vienus.

Šiandien turiu pavyzdį, kai už 20 eurų iš didelio supermarketo lentynos turiu šedevrą, maža to, labai garsaus meistro kūrinį - tiesa, dėl jo gali tekti nuvykti į Prancūziją, bet kai tiek sutaupai kvapui, tai negi gaila nuvažiuoti vieną-kitą tūkstantį kilometrų?

Šiuos kvepalus, Cuir Sensuel (“Jausminga oda”) iš nebrangios parfumerijos namų Daniel Hechter (skaityti reikia “Ešter”, čia tiems iš jūsų, kas dar neišmoko prancūziškai), pirkau miestelio mažo Oksitanijos miestelio Les Angles (skaityti: “Lezongl”) dideliame prekybcentryje; ateinu - ir ten ne tik šis kvapas, bet mano nuo jaunystės pažįstamas Daniel Hechter Caractère (1989 m. genialus kūrinys - kvepalai apie rudenį, panašūs į nebegaminamų Michael Kors stilių, turiu jums parašyti ir apie juos, ir kuo greičiau, tuo geriau). Tai nusipirkau abu.

A. Užkalnio kvepalai
Foto: A. Užkalnio nuotr.


Cuir Sensuel yra žymiai naujesnis: jis yra iš 2013 metų ir jo autorius yra nuostabusis armėnų kilmės prancūzas, Francis Kurkdjian, kurio vienas kūrinys svaigina ir varo iš proto visas pinigingas Lietuvos tuštutes ir fyfas (anksčiau - ir Rusijos, bet ta šalis dėl sankcijų nebeturės tokių pinigų): Baccarat Rouge 540, kurį tos tuštutės (ir fyfos) jį vadina “bakaratu”, patvirtindamos tai, kad be visko kitko, ko jos nemoka, taip pat nemoka tarti ir prancūziškai.

Apie Kurkdjian kitus kvepalus esu rašęs ir čia, DELFI: “kvepalai maniakams” Armani Mania, ir labai prancūziškai prabangius Grand Soir, tviskančius sietynais ir Paryžiaus šviesomis (https://www.delfi.lt/stilius/vyrams/uzkalnis-ar-zinote-kuo-kvepinuosi-po-erzinimu-ir-provokaciju.d?id=88388389). Be to, jis sukūrė pigų ir labai įsimenamą iš visų baseinų ir sporto klubų persirengimo kambarių dezodoranto Lynx (arba Axe) aromatą Africa.

Tai kas gi šios dienos kvapas? Taip, tai oda, bet ne balno ir ne seno portfelio, bet greičiau tokia labai švelni. Žinoma, kvepia ne odos dirbiniai, kvepia salsvi kompleksiniai aromatizatoriai, su smilkalų natomis, nes šiaip raugintos odos kvapas yra bjaurus.

Atsiveria dvelksmas apelsinais, citrinomis ir petigrenu (karčiojo apelsino šakelių ir lapų nuoviru), o toliau jau pasirodo salsvi, narkotiniai, dūmeliu dvelkiantys pačiuliai, ir dar levanda. O jau nudžiūva į švelnią, minkštą odą ir vanilę, bet vanilė nelipni, neagresyvi, nepiktybinė.

Kvapas yra jaukus; kvapas apkabina ir prisiglaudžia, ir ten tiek daug jaukumo. Man labai atliepia tas vietas, kur mes dabar įsikūrėme: prie Ronos upės, prie Oksitanijos ir Provanso ribos, kur pro langus matyti anapus upės Avinjono mūrai ir stūkstantys Popiežių rūmai, o mūsų miestukas Villeneuve-lès-Avignon (dvylika tūkstančių gyventojų), jau Oksitanijos upės pusėje, yra tokia prancūziškumo esencija, primenanti savo stiliumi, augmenija ir žiedų kvapais mylimas ir pasiilgtas Holivudo kalvas Kalifornijoje. Kvepalų širdyje esanti levanda yra iš šių vietų, tai Pronvanso džiaugsmas. Ir tas švelnus kvapas yra apie jaukų gyvenimą ir ramybę, ir apie žinojimą, kad baisus karas baigsis, ir vėl bus geriau.

Už dvidešimt eurų šie kvepalai yra didelis radinys. Pirkčiau ir vėl.

Nuotraukoje, jei įsižiūrėsite į kvepalų flakono kamštuką, ten yra atsispindėjęs fotografas. Nežinau, kiek jums tai aktualu, bet tik pranešu.