Šiandien kalbėsime apie rožę parfumerijoje, tiksliau, labai vyriškuose kvepaluose Ungaro III, kurie visiškai netiks žmonėms su sovietiniu mentalitetu, o taip pat šeimamaršiams ir gustukams.

Kodėl? Sovietinėje mentalinėje tradicijoje, kurioje dar mirksta daugelis mūsų bendrapiliečių, deja, tebeturinčių tokius pačius Lietuvos pasus, kaip ir mes su jumis, rožės vardas primena, visų pirma, apie liūdnus ir nykius kvepalus iš komunistinio lagerio, „Bulgarų rožė“. Rožių aliejus buvo tais laikais primityvi ir nuobodi kvepianti nata. Tai buvo ubagų kvapas, kai jie norėjo kvepėti, kaip ponai, bet kvepėdavo, kaip turgus.

Šiais laikais, žinoma, žmonės (moterys) Lietuvoje noriai perka, pavyzdžiui, Portrait of a Lady (kūrėjas Dominique Ropion), apie kurį rašiau Delfi, kur yra prikrauta turkiškų rožių. Tai nuostabūs ir labai įsimenantys kvepalai, po kurių lieka šleifas patalpose ir ant baldų.

Ungaro III
Foto: Gamintojo archyvas

Tačiau vyriški kvepalai, kurių pagrindas ir stuburas yra rožė, yra vis dar beveik visiems lietuviams keistenybė. Ungaro (mados namai Emanuel Ungaro – italų kilmės prancūzų dizaineris garsėjo ryškiomis spalvomis ir piešiniais) pradėjo savo seriją iš trijų šūvių 1991 metais, ir pirmieji Ungaro vyriški kvepalai (1991) buvo puikūs, gaivūs, kvepėjo rožėmis ir kola, ir deja yra nebegaminami (galima juos pirkti aukcionuose už nesveikus pinigus), o dar buvo Ungaro II (1992), kurie yra senamadiški, smarkiai gyvuliniai ir pudriniai, ir irgi nebegaminami, ir irgi yra istorijos dalis (turiu kolekcijoje abu, bet kodėl apie juos imčiau rašyti: jų lengvai negausite, ir man neįkris jokie reklamos pinigai, nors ir šiaip jokių reklamos pinigų negaunu, nors, žinoma, norėčiau gauti).

1993 metais buvo paleisti Ungaro III kvepalai, kuriuos ligi šiol gamina ir parduoda, ir jie ligi šiol yra tokie, apie kuriuos verta rašyti.

Kvepalus sukūrė du parfumerijos genijai: Francois Demachy (jis sukūrė Chanel Platinum Egoiste, apie kuriuos rašiau seniai, kai dar nerašiau apie kvepalus Delfi, o taip pat Dior Sauvage Eau de Toilette ir Dior Homme, ir Jacques Polge, kuris irgi dėliojo Chanel Platinum Egoiste, o taip pat kūrė Chanel Allure ir Chanel Pour Monsieur. Kiekvieno šio kvapo bet kam užtektų, kad dizaineris įeitų į istoriją.

Ungaro III yra kombinacija iš lengvo citruso, rožės, sandalmedžio ir kedro, degtinės (taip, labai stiprus alkoholinis kvapas) ir samanų. Dar bazėje yra šiek tiek sauso muilo (vetyveris) ir svaigių, narkotinių pačiulių. Kvapas mirga ir plevena, jis neslegia ir nelimpa, o yra lyg pati savaime grojanti melodija.

Tai aromatas, kaip kokteilis bare, kartu kaip labai švarūs skalbiniai, vila prie Viduržemio jūros, gaivieji gėrimai, juodmedžio baldai ir senos švarios spintelės virtuvėje, kur atvažiavę randate viską, kur pasidėję, muskato riešutas, balkonas su vaizdu į jūrą ir vakaro vėjas. Vieni geriausių kvepalų pasaulyje, kurie beveik per trisdešimt metų nė trupučio, nė kiek nepaseno ir neišėjo iš mados. Kompozicija balansuota ir kartu nepamirštama: ir rožė čia yra gaivi ir lyg lietaus nulyta.